Pirmiausia bankų skolinimas šalies ūkiui per 11 šių metų mėnesių dar nesustojo ir nesumažėjo. Skolinimas – vidaus kredito likučiai – per minėtą laikotarpį didėjo net 17,5 proc., o palyginti su praėjusių metų lapkričio pabaiga – net 20,3 procentais.
Antra, skolinimo didėjimas per praėjusius 11 mėnesių sulėtėjo iki 17,5 proc., kai per praėjusius metus jis didėjo 40,6 proc., t.y. 2,3 karto sparčiau.
Trečia, skolinimas trečiąjį ketvirtį didėjo sparčiau nei pirmąjį ketvirtį, o lapkričio mėn. – vos ne dvigubai sparčiau (1,3 proc.) nei spalio mėn. (0,7 proc.). Šalies ekonomika (BVP) per 9 šių metų mėn., palyginti su praėjusiais metais, patikslintais duomenimis, didėjo 4,9 procentais. Tai reiškia, kad bankų pinigų pasiūla ir toliau didėjo keleriopai sparčiau už ekonomikos augimą; ir toliau vyko pinigų nuvertėjimas dėl jų perteklinės pasiūlos; ir toliau sukosi infliacijos ir pinigų nuvertėjimo ratas. Bet tai – truputį kita tema.
Ketvirta, lapkričio mėn. sulėtėjo skolinimo didėjimas namų ūkiams, būstui įsigyti, suteiktų paskolų vartojimui likučiai pastebimai (–1,3 proc.) sumažėjo, o skolinimo didėjimas įmonėms išliko spalio mėn. lygio.
Mažiau optimizmo lieka stebint bankų kredito išteklių kaitos tendencijas. Jei per praėjusius 2007 metus kredito ištekliai padidėjo 20,7 mlrd. Lt arba 34,2 proc., tai šiems metams baigiantis galima pripažinti, kad beveik jokio didėjimo nėra: spalio mėn. ištekliai padidėjo vos 5 mln. Lt, o lapkričio mėn. jie sumažėjo net 952 mln. Lt, arba –1,1 proc.
Rezidentų indėliai, sudarantys 42,4 proc. kredito išteklių, pirmąjį ketvirtį mažėjo 558 mln. Lt arba –1,4 proc., o spalio mėn. net –2364 mln. Lt, arba –5,8 proc. Lapkričio mėn. jų mažėjimas buvo santūresnis – tik –705 mln. Lt, arba –1,8 proc. Spalio mėn. panašioje apžvalgoje galėjome pastebėti, kad tuo metu pasiektas skolinimo didėjimas, užtikrintas išorės įsipareigojimų didėjimo, t.y. motininių bankų piniginių injekcijų sąskaita. Lapkričio mėn. jau ir to pasakyti negalima, nes ir užsienio bankų lėšų (išorės įsipareigojimai) likučiai, kaip jau minėta, žymiai sumažėjo. Ir tik bankų kapitalas bei atsargos, nors ir sudarantys tik 10,5 proc. kredito išteklių, rodo optimistines didėjimo tendencijas.
Beveik 67 proc. rezidentų indėlių sudaro namų ūkių indėliai. Jų likučiai šiais metais kito permainingai: per pirmąjį ketvirtį +0,6 proc., per antrąjį ketvirtį +4,6 proc. (1091 mln. Lt), per trečiąjį ketvirtį +1,6 proc., bet jau per spalio mėn. –3,6 proc. ( –896 mln. Lt). Ir tik jų kaita per lapkričio mėn. suteikia kažkiek optimizmo – gal namų ūkių indėlių „bėgimas“, prasidėjęs spalio mėn., jau stoja? Juk jų likutis sumažėjo 116 mln. Lt, vos 0,5 proc. Per 11 šių metų mėnesių namų ūkių indėlių likučiai bankuose padidėjo tik 2,5 proc. (592 mln. Lt).
Galima būtų jau ir pasidžiaugti įmonių (nefinansinės korporacijos) indėlių likučių mažėjimo lėtėjimu: per lapkričio mėn. tik –106 mln. Lt, arba –0,5 proc. Optimistiškai nuteikia ir reikšmingas „Sodros“ indėlio – net 9,9 proc. – padidėjimas. O gal tai ir ne atsitiktinis reiškinys?
Ar pagrįstai bankų kredito išteklių ir kreditavimo galimybių mažėjimas aiškinamas mistiniais kreditų teikimo sugriežtinimais?
Daugelis pasaulinio masto ekonomistų (ne bankų) jau vieningai sutarė, kad dabartinės finansinės ir ekonomikos krizių sukėlėjai yra bankai ir jų agresyvaus skolinimo, pagrįsto neribojamu laisvosios rinkos gobšumu pelnams bet kokia kaina, politika. Net Šveicarijos ir kai kurie Amerikos bankininkai tai pripažino ir net grąžina nepagrįstai pasisavintas premijas.
Tai kas gi tokio svarbaus įvyko, kad Lietuvoje veikiantys bankai staiga pradėjo riboti skolinimo didėjimą, atsisakydami beatodairiško ir gobšiško pelno siekimo? Ar tikrai taip ir yra ir ar tai įtikinama?
Pateikti skaičiai ir jų kaitos tendencijos rodo, kad tikroji skolinimo didėjimo lėtėjimo (kol kas tik taip, nors ir sudėtingas žodžių derinys, bet dar ne skolinimo mažėjimas) priežastis yra skolinimui būtinų kredito išteklių trūkumas ar bent jų nepakankamas didėjimas. Jau ir šalyje veikiančių bankų „patronai“ užsienyje užsuka pinigų čiaupus. Kodėl? Ar ir jiems patiems jau trūksta pinigų?
Kodėl trūksta rezidentų, t.y. šalies namų ūkių, įmonių indėlių, kaip svarbaus bankų skolinimo šaltinio? Kodėl atsakymų į tokius ir panašius nepatogius – juk apie pinigus – klausimus vengia bankų analitikai, Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija?
Bet galimus atsakymus į tokius ir kitokius, kad ir ne patogius, klausimus palikime kitam kartui.