Imperines Kremliaus užmačias Lietuvos gyventojai savo pinigais ilgus metus stiprino brangiai mokėdami už naftą ir dujas. Uždarius Ignalinos atominę jėgainę Lietuva gali likti ir be patikimo elektros tiekimo, ir visiškoje Rusijos galioje.
Tačiau išeitis yra - reikia ieškoti alternatyvų iškastiniam kurui. Tai gali būti atsinaujinantys energijos šaltiniai: biomasė, vėjo jėgainės, saulės energija, komunalinių atliekų deginimas.
Kauno valdžia neseniai nusprendė statyti komunalinių atliekų deginimo stotį. Vilniuje panašus projektas jau kurį laiką kelia protestų audrą.
Atsinaujinančių energijos šaltinių pavyzdžių gali duoti Danija ir Švedija. Švedai apie 60 procentų savivaldybių šildymui naudoja atliekų deginimą. Jie išsivalo ir savo miestus, ir gauna kuro, kuris nepriklauso nuo naftos kainų ar pasaulinių aktualijų. Švedijoje šildymo kainos yra mažos ir stabilios. Danija taip pat degina atliekas, o taip pat dar turi ir vėjo jėgainių.
Lietuva šilumai gaminti naudoja importuojamą kurą, kurio maždaug 81 procentas yra dujos. Švedijoje dujų naudojama vos 6 procentai, o biokuro - 60 proc.
Teigiama, kad atsinaujinančių šaltinių panaudojimas Lietuvai galėtų būti alternatyva atominei energetikai. Europos sąjunga taip pat skatina tokių šaltinių naudojimą: iki 2020 metų Lietuva privalo 23 procentus visos šalies ūkyje suvartojamos energijos pagaminti naudodama atsinaujinančius energijos šaltinius.