Seimas neišdrįso užkrauti mokesčių lošimo namams

Vakaris Deksnys ("Lietuvos rytas")
Siūlymas įvesti 5 procentų lošimo namų pajamų mokestį paskendo Biudžeto ir finansų komiteto stalčiuose. Kartu paskendo ir bent 11 mln. litų biudžeto pajamų.
Seimo nariai nesiryžo įvesti kazino lošimo pajamų mokesčio, nors iš pradžių ketina tai padaryti.
Daugiau nuotraukų (1)
Praėjusių metų pabaigoje parlamentarai padidino mokesčius už vadinamuosius lošimo įrenginius – automatus ir lošimo stalus.
Tačiau papildyti biudžeto didesnėmis sumomis Seimas nesiryžo: nors buvo siūloma įvesti 5 proc. lošimo pajamų mokestį, tai kažkodėl nebuvo padaryta.
Atsisakė papildomų pinigų
„Pradiniame įstatymo projekto variante iš tiesų buvo tokie skaičiai.
Šis mokestis galėjo būti taikomas kazino, lošimo namams ir B kategorijos lošimo automatų salonams.
Tam pritarė Finansų ministerija, tačiau Seimas nepalaikė šios iniciatyvos“, – pripažino Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Edmundas Tiesnesis.
Buvo planuojama, kad įvedus pajamų mokestį biudžetas kasmet papildomai gautų mažiausiai po 11 mln. litų.
Pasirinko kitą variantą
„Iš tiesų Vyriausybės projekte buvo minimi 5 procentai lošimo pajamų.
Tačiau Seimo narių siūlymu buvo pasirinktas kitas variantas – labiau apmokestinti įrenginius“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius.
Kai kurių parlamentarų nuomone, lošimo namus taip pat paveikė krizė, todėl jų užsmaugti neverta.
„Tiesos yra, lošimų organizatoriams nelengva: „City Casino“ jau atsisakė vienų lošimo namų, gauname paraiškų ir iš kitų bendrovių, kurios nusprendė mažinti bent lošimo aparatų skaičių“, – patvirtino E.Tiesnesis.
Loterijų rengėjams pikta
„Visi baksnoja į mus, neva mes turime išskirtines teises ir galime reklamuotis. Tačiau lošimai ir loterijos – nesulyginami dalykai.
Mes ir taip mokame pajamų mokestį, dar 8 proc. apyvartos turime skirti labdarai, iš viso – 13 procentų.
Tuo tarpu lošimų organizatoriai sumoka tik 2 procentus savo apyvartos.
Dabar prasidėjo raudos, kad kazino bankrutuoja. Na, ir kas – lošėjai niekur nesidės, bus uždarytas vienas – eis į kitą ir neš jam dar daugiau pinigų“, – piktinosi loterijų bendrovės „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška.
* * *
Gavo 183 milijonus litų
* Per tris praėjusių metų ketvirčius šalies lošimo stalų, A ir B kategorijos (atitinkamai neriboto ir riboto laimėjimo) lošimo automatų ir lažybų kontorų bendrovių įplaukos siekė 955 milijonus litų.
* Laimėjusiems lošėjams išmokėta 772 mln. litų. Lošimų veiklos rezultatas – 183 mln. litų.
* Iš viso, preliminariais duomenimis, lošimus organizuojančios bendrovės sausio-rugsėjo mėnesiais sumokėjo 19,2 mln. litų azartinių lošimų ir loterijų mokesčio ir 106,5 tūkst. litų valstybės rinkliavų.
* Loterijų organizatorių bilietų apyvarta šiuo laikotarpiu buvo beveik 75 mln. litų, nuo apyvartos į biudžetą sumokėta apie 4 mln. litų.
* * *
Apmokestina automatus ir stalus
Nuo šių metų Seimas padidino fiksuotus mokesčius už turimus lošimo automatus ir lošimo stalus.
* Mokestis už lošimo stalą padidintas nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. litų per mėnesį, o už B kategorijos automatą – nuo 200 iki 300 litų.
* Nepakeistas tik fiksuotas mokestis už A kategorijos lošimo automatą – jis išlieka 600 litų per mėnesį.
* Loterijų, bingo, totalizatorių ir lažybų organizatoriams azartinių lošimų mokesčio tarifas nepakeistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.