Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
Praėjusiais metais bedarbių pašalpoms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo numačiusi apie 82 mln. litų, tačiau antroje metų pusėje staiga padidėjus nedarbui, išleista 154 mln. litų.
Šiais metais bedarbių pašalpoms planuojama skirti jau apie 200 mln. litų.
Dar apie 150 mln. litų ketinama gauti iš Europos Sąjungos. Šie pinigai bus mokami kvalifikaciją keičiantiems ir besimokantiems bedarbiams, naujų darbuotojų priimantiems darbdaviams.
Kad pašalpoms šiemet reikės daugiau pinigų, nekyla abejonių apsilankius ir Darbo biržoje.
***
Vilniaus darbo birža. Gruodžio 30 diena. Pusė aštuonių ryto. Lauke dar tamsu, tačiau prie durų jau būriuojasi maždaug šimtas darbo ieškančių žmonių. Dauguma bendrauja rusiškai. Iš išvaizdos sprendžiu, jog jie - paprasti darbininkai.
Paskutinis eilėje stoviu vos kelias sekundes. Už manęs greitai išdygsta jauna mergina, už jos - moteris, apsirengusi gana brangiais kailiniais. Ji čia atlydėjo savo vyrą.
„Ar čia visada taip?“ - bandau prakalbinti už manęs eilėje stovinčią merginą.
„Panaši situacija jau porą mėnesių. Dėl krizės daug žmonių netenka darbo. Šiandien jų gal bus kiek mažiau - juk rytoj Naujieji metai. Visi skuba ateiti iš pat ryto.
Tada gali būti garantuotas, kad spėsi užsiregistruoti. Aš pirmą kartą atėjau per pietus - žmonių buvo tiek daug, kad nespėjau. Teko ateiti kitą dieną“, - maloniai paaiškina ji.
Mano pašnekovė neturi pakankamo darbo stažo, todėl bedarbio pašalpa jai nepriklauso. Ji nori dalyvauti mokymuose. Tuomet kas mėnesį gaus 400 litų stipendiją - vis šis tas.
***
Durys netrukus atsidaro. Visi suguža į vidų.
„Šiandien dar eina tvarkingai, sustoję į eilę. Anksčiau grūsdavosi, nes visi norėjo būti pirmi“, - sako jaunoji bedarbė.
Viduje žmonės veržiasi prie eilės numerius išduodančio aparato. Į kabinetus bedarbius per garsiakalbį kviečia moteriškas balsas.
Dauguma žmonių susigrūda prie kelių pirmųjų durų. Kas nespėja atsisėsti - ramsto sienas. Čia registruojami atėję pirmą kartą.
Koridoriaus gale dirba konsultantai, kurie aptarnauja jau Darbo biržoje registruotus bedarbius. Tačiau čia žmonių - vos vienas kitas.
Atėjusieji į Darbo biržą pirmą kartą užregistruojami.
Po trijų dienų jie kviečiami į instruktažą, po to eina pas konsultantus, kurie jiems siūlo laisvas darbo vietas.
Žmonės atrodo suirzę ir nelaimingi. Sutikę bendrauti su žurnalistais kategoriškai atsisako pasakyti savo vardą, fotografuotis.
***
Kava Darbo biržoje kainuoja vos 98 centus - turbūt pigiausiai Vilniuje. Tačiau bedarbiai čia beveik nesilanko - dažniausiai ateina tik darbuotojai papietauti.
„Pamatėme reklamą, kad čia labai pigi kava, todėl ir atėjome“, - juokauti bando prie kavinės durų sėdinti porelė.
Jauna moteris dirbo dažytoja vienoje didžiausių šalies statybos bendrovių „Vėtrūna“. Kai baigė statyti Generalinės prokuratūros pastatą, darbo neliko. Atlyginimai sumažėjo iki tūkstančio litų. Po kurio laiko ji neapsikentė ir iš darbo išėjo.
„Du mėnesius sėdėjau namie, bandžiau ieškotis kito darbo statybose, tačiau nieko neradau. Viena kompanija siūlė dirbti valytoja už 400 litų. Ar verta už tiek dirbti?“ - svarstė su rusišku akcentu kalbanti mergina.
Tačiau gauti viliojantį pasiūlymą Darbo biržoje ji taip pat nesitiki. Dažniausiai ieškoma žmonių, sutinkančių dirbti už minimalų ar vos didesnį atlyginimą.
„Eisiu vogti, o ką daugiau darysi? Kaip nors reikės gyventi“, - juokauti toliau bandė buvusi statybininkė.
***
Atėjusieji devintą valandą sužinojo, kad prieš juos eilėje jau laukia maždaug 200 žmonių. Prašvitus pradėjo rinktis stilingai apsirengę jaunuoliai, inteligentiškai atrodančios moterys.
Geografiją universitete studijavęs jaunas vyras prisipažino, jog darbo pagal specialybę ieško nuo liepos mėnesio.
„Trejus metus dirbau įvairius darbus. Pastarąjį kartą - kazino. Tačiau dabar noriu į valstybės tarnybą, dirbti pagal specialybę.
Deja, čia turintiesiems aukštąjį išsilavinimą dabar nelabai ką gali pasiūlyti“, - apgailestavo jaunuolis.
Jis darbą tikisi susirasti pats, o į Darbo biržą kreipėsi norėdamas gauti pašalpą. Pirmuosius kelis mėnesius mokėjo po maždaug 900 litų. Dabar kiek mažiau.
***
Kas dieną į Vilniaus darbo biržą ateina apie 700 žmonių. Jei pridėsime tuos, kurie apsilanko jos skyriuose atokesniuose sostinės rajonuose - bus iš viso daugiau kaip tūkstantis.
Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika pripažįsta, jog padėtis sostinėje blogėja kiekvieną dieną. Dėl didesnio nei planuota žmonių antplūdžio lapkritį vėlavo pašalpos.
Darbo biržos vadovai nesitiki, kad padidėjus darbo krūviui bus galima priimti papildomų darbuotojų, todėl pergrupuoja pajėgas.
„Darbas čia nėra lengvas. Didžiąją dalį mūsų kolektyvo sudaro senbuviai. Buvome priėmę kelis naujus žmones, tačiau jie neatlaikė ir išėjo. Bendraujant su į bėdą patekusiais žmonėmis būna daug streso, kyla konfliktinių situacijų“, - paaiškino E.Valeika.
2007 metais Vilniuje ir Vilniaus rajone buvo užregistruota apie 40 tūkst. darbo ieškančių žmonių, pernai iki Kalėdų - jau 56 tūkstančiai. Padėtis pradėjo sparčiai blogėti antroje metų pusėje.
Nedarbo lygis sostinėje siekia 4,6 proc., rajone - 6,6 proc.
„Žmonės pastaruoju metu tapo mažiau išrankūs. Anksčiau dar ilgai rinkdavosi, galvodavo, o dabar dažnas džiaugiasi, jei ką tinkamo pasiūlome“, - sako E.Valeika.
Daugėjant bedarbių, laisvų darbo vietų Vilniuje ir kituose miestuose mažėja. Vis rečiau apie laisvas darbo vietas praneša ir įmonės.
Gruodžio pabaigoje beveik 15 tūkst. sostinės ir aplinkinių miestelių bedarbių buvo siūloma tiktai apie 700 laisvų darbo vietų.
Daugiau nei 21 bedarbis į vieną laisvą vietą.
***
Šiemet Plungės ir Rietavo savivaldybių gyventojų laukia nauja už 6 mln. litų pastatyta Darbo birža, tapusi miestelio puošmena. Pernai nauji Darbo biržos skyriai už Europos Sąjungos lėšas atidaryti Visagine, Švenčionyse, Lazdijuose ir Vilkaviškyje. Įkurtuvių dar laukiama Kelmėje, Kaišiadoryse.
Plungiškiai liūdai juokauja, kad Darbo biržos statybas užbaigę darbininkai galės iš karto eiti ten registruotis - toks pat likimas laukė statybininkų, praėjusiais metais Plungėje stačiusių naujus prekybos centrus.
„Mūsų rajone padėtis blogėja katastrofiškai. Per gruodį užregistravome beveik 400 naujų bedarbių. Tai yra naujas rekordas. Palyginti su dabartine situacija, Rusijos krizė buvo gana švelni“, - pripažįsta Plungės darbo biržos vadovas Alfonsas Judžentis.
Gyvenimas Plungėje apsivertė liepą. Nuo to laiko penkios įmonės atleido apie 1200 žmonių. Dalis buvo kitų rajonų gyventojai. Direktoriui kelia nerimą situacija „Vičiūnų“ grupės įmonėse. Ten dirba apie porą tūkstančių žmonių. Neseniai atsisakyta vienos darbuotojų pamainos.
Rajone yra 2200 bedarbių ir vos 4 laisvos darbo vietos - virėjo, pardavėjo, buhalterio ir administratoriaus.
Anksčiau bedarbio pašalpą gaudavo kas ketvirtas Darbo biržos klientas, dabar - kas antras. Dėl to praėjusių metų biudžetą per pastarąjį pusmetį teko koreguoti kelis kartus.
***
Dar liūdnesnė padėtis Akmenės rajone. Ten nedarbo lygis šiuo metu didžiausias šalyje. Jis dvigubai viršija šalies vidurkį ir siekia 10 proc.
Bedarbių yra beveik pusantro tūkstančio, tačiau galimybės rinktis darbą nėra jokios. Paskutinę praėjusių metų dieną Akmenės darbo biržoje nebuvo įregistruota nė vienos laisvos darbo vietos.
„Pas mus kol kas užregistruotas vos vienas grupinis atleidimas - siuvykla nuo sausio vidurio atleis 29 žmones. Kitose įmonėse darbo netenka dirbusieji pagal terminuotas sutartis, mažiau žmonių važinėja dirbti į Latviją, Šiaulius, Mažeikius“, - pasakojo Akmenės darbo biržos vadovas Algis Rudys.
Kol kas geriausia situacija Trakuose ir Elektrėnuose. Šiose savivaldybėse nedarbo lygis siekia apie 2 proc.
„Tačiau pas mus bedarbių taip pat daugėja. 2007-ųjų gruodį atėjo 126 žmonės, o šiemet - jau 318. Iš viso turime apie 700 bedarbių - 300 daugiau nei praėjusiais metais tuo pat metu“, - sakė Trakų darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Valia Stanulionytė.
***
Finansų ministerija ir didieji bankai prognozuoja, jog kitais metais nedarbo lygis Lietuvoje augs iki 8 proc. 2010 m. nedarbo lygis gali pasiekti 9,5 proc.
Bedarbių skaičius taip sparčiai didės dėl to, kad šalies ekonomika smigs žemyn.
„Jei ne emigracija, nedarbo lygis būtų dar didesnis. Tačiau dabar žmonės tapo daug lankstesni nei prieš dešimt metų. Jau tapo įprasta dirbti važiuoti keliasdešimt kilometrų į kitą rajoną ar į kitą šalį“, - teigė banko „DnB Nord“ vyriausiasis ekonomistas Rimantas Rudzkis.
Jis prognozuoja, kad šiais metais bedarbių armiją papildys dar daugiau statybininkų ir nekilnojamojo turto sektoriaus darbuotojų.
Darbuotojų skaičių turėtų mažinti medienos apdirbimo, tekstilės ir kitos pramonės įmonės, nes kritus eksportui ir vidaus vartojimui jos mažins ir gamybą. Sumažėjus prekybai grėsmė netekti darbo kyla ir transporto bendrovių darbuotojams.
„Greitai darbuotojų skaičių pradės mažinti ir prekybos bei paslaugų įmonės. Jei žmonės pirks mažiau, tiek pardavėjų paprasčiausiai nereikės“, - samprotavo R.Rudzkis.
Ekonomistas apgailestauja, kad aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas vis tiek liks didelis.
„Darbo neturinčių darbininkų bus daug, tačiau rimtų specialistų, kurie savo idėjomis įmonėms padėtų įveikti krizę, trūks dėl didelio protų nutekėjimo į užsienį“, - teigė R.Rudzkis.
***
Pastaruoju metu kone kiekvieną dieną didelės bendrovės skelbia apie atleidžiamus žmones.
Bendrovė „Stumbras“ dėl sumažėjusios produkcijos paklausos per metus atsisakė beveik 80 darbuotojų. Dabar jų įmonėje dirba apie 290.
„Kas bus 2009 metais, prognozuoti sunku. Mums, skirtingai nei kitiems verslininkams, pasikeitė ne tik mokesčiai. Vėl padidėjo akcizai, uždrausta naktinė prekyba, todėl legalių gėrimų paklausa gali ir toliau mažėti“, - sakė „Stumbro“ rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys.
Jei paaiškės, kad šventinės prekybos rezultatai nepateisino vilčių, sausį bendrovei gali tekti dar kartą stabdyti gamybą.
„Darbuotojų nuotaikos nėra labai geros. Prieš metus darbo buvo kur kas daugiau, todėl ir algos buvo solidesnės“, - neslėpė „Stumbro“ atstovas.
Darbuotojų skaičių praėjusiais metais mažino ir bendrovė „Vilniaus baldai“. Iš viso per porą metų jų sumažėjo per pusę - iki 500.
„Nepaisant to, kad darbuotojų mažėjo, mūsų apyvarta augo. Mes ir toliau ruošiamės optimizuoti veiklą, nes norint išsilaikyti rinkoje šiuo metu nėra kito kelio“, - sakė „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Nerijus Pacevičius.
Apie 88 žmonių atleidimą paskutinę praėjusių metų dieną pranešė bendrovė „Dvarčionių keramika“.
***
Šiemet šalies valdžia ruošiasi taupyti išmokas bedarbiams.
„Mes siūlysime keisti įstatymus, kad bedarbis galėtų rinktis: imti pašalpą arba stipendiją už mokslą. Dabar jis gali gauti abi išmokas. Pakeitus įstatymą, tikimės nemažai sutaupyti“, - „Lietuvos rytui“ teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Valdas Rupšys.