Tuo tarpu Vakarų Europą Briuselis kol kas ramina.
Turkijos energetikos ministras Hilmi Guleras patvirtino, kad šalis negavo dujų iš vakarinio dujotiekio, kuris ateina iš Ukrainos.
Rumunijai dujų tiekimą Maskva prisuko 75 procentais. Tuo tarpu Bulgarija jau skelbia apie šalį ištikusią energijos išteklių krizę.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas įsakė sumažinti dujų tiekimą į Europą vamzdžiais, kurie eina pro Ukrainą. Maskva tikina, kad taip privers Kijevą nustoti vogti dujas, kurios skirtos kitoms šalims, o ne Ukrainai. Kijevas tikina, kad taip Rusija Europą privers kalenti dantimis, nes sutrikus energijos tiekimui šaltis bus negailestingas.
Rusijos ministras pirmininkas pirmadienį nurodė dujų koncernui „Gazprom“ nedelsiant
sumažinti dujų tiekimą per Ukrainą į Europą, šitaip atsakant į tai, kad
Ukraina dalį dujų neteisėtai paima iš tranzitinio dujotiekio savo reikmėms.
Pasak naujienų agentūros „Interfax“, numatoma teikimą sumažinti 65,3 mln.
kubinių metrų - lygiai tiek, tvirtina Rusija, Ukraina pasiima iš dujų
tranzito.
„Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pirmadienį apie tai pranešė
V.Putinui, kuris pasidomėjo, kokių siūloma imtis priemonių.
„Siūloma sumažinti ties Rusijos ir Ukrainos siena dujų tiekimą tokiu
dydžiu, kokiu jų pavogta - 65,3 mln. kubinių metrų ir vėliau sumažinti
(tiekimą) pavagiamų dujų kiekiu pagal dienas“, - atsakė A.Milleris.
„Gerai, sutinku, mažinkite nuo šios dienos. Ir informuokite partnerius
Europoje bei Europos Komisiją apie susidariusią padėtį“, - sakė V.Putinas.
A.Mileris dar nurodė, kad „Gazprom“, siekdamas kompensuoti dujų tiekimą
Vakarų Europai, padidins per Baltarusiją, Lenkiją ir dujotiekiu „Žydrasis
srautas“ (per Turkiją) tiekiamų dujų kiekius.
Ginčas dėl dujų tik paskleidė dar daugiau abejonių Rusija - Europa vis dar prisimena neseną Maskvos konfliktą su Gruzija: Kremlius mėgsta pamokyti į Vakarus orientuotus kaimynus. Nemažai politologų po karo su Gruzija aiškino, kad kitas Kremliaus taikinys bus Kijevas.
„Rusija ir Ukraina privalo rasti skubų sprendimą, nes daugelio šalių energijos sistemos atsidūrė rizikingoje padėtyje“, - antradienį per radiją pareiškė Bulgarijos ekonomikos ir energetikos ministras Petaras Dimitrovas.
Sofijos duomenimis, dujų tiekimas buvo sustabdytas naktį. Tačiau pranešama, kad dujos į regioną patenka aplinkiniais vamzdžiais, kurie neina per Ukrainą. Turkijos ministras H.Guleras teigia, kad Rusija padidino dujų srautą vamzdynu, kuris nutiestas po Juodąja jūra - nuo 40 mln. kubinių metrų iki 48 mln. kubinių metrų.
Ankara tikisi, kad daugiau dujų pavyks gauti ir iš Irano, kuris tiekia trečdalį Turkijos sunaudojamų dujų.
Tuo tarpu Bulgarija ir Makedonija yra visiškai priklausomos nuo Rusijos, nes neturi alternatyvių šaltinių.
Anot Bulgarijos vyriausybės, ekonomikos ministerija patarė pramonės vadovams naudoti kitas kuro rūšis - naftą ar anglį. Namų ūkių prašoma nesinaudoti centrinio šildymo sistemomis, nes gamtinių dujų atsargos Bulgarijoje sparčiai senka. Valdžia žmonių prašo šildytis kitaip.
Dėl sunkios padėties Bulgarijoje premjeras Sergejus Staniševas sušaukė skubų vyriausybės posėdį, kad aptartų susidariusią situaciją.
Naktį oro temperatūra Bulgarijoje nukrito iki 15 laipsnių šalčio, dėl to šalis pradėjo pumpuoti dujas iš vienintelės saugyklos. Per dieną šalis suvartoja maždaug 11 milijonų kubinių metrų dujų. Valdžios teigimu, saugykloje esančių dujų užtektų maždaug mėnesiui.
Rumunija taip pat nusprendė naudoti požeminėmis saugyklomis, mat iš Rusijos dabar gauna tik trečdalį sutartyse numatyto dujų kiekio.
Graikija kol kas neišplatino savo vyriausybės reakcijos. Papildomų dujų Atėnai gauna iš Turkijos.
Ukraina laikosi savo reikalavimų
Kijevas teigia, kad dujos iš Rusijos turi kainuoti ne daugiau kaip 203 dolerius už 1000 kub. m.
Ukrainos prezidento sekretoriato vadovo pirmasis pavaduotojas Oleksandras Šlapakas pareiškė, kad turėtų būti kaip anksčiau, kai buvo pasirašomi metiniai tarpvyriausybiniai protokolai dėl dujų.
„Mes primygtinai reikalaujame, kad būtų grįžta prie 2005 metų praktikos,
kai šalys vyriausybių lygiu protokolais fiksavo dujų tranzito ir tiekimų
apimtis, taip pat dujų kainą ir jų tranzito tarifus", - sakė O.Šlapakas
antradienį per susitikimą Kijeve su Europos Komisijos delegacija.
Pasak O.Šlapako, Kijevas mano, kad galioja trys susitarimai, kuriuos
ratifikavo Ukrainos parlamentas ir kurie turi įstatymo galią.
„Tai 1994 metų susitarimas ir du susitarimai, ratifikuoti 2001 metų
lapkritį", - pažymėjo jis.
Pasak O.Šlapako, remiantis 2001 metų susitarimu, dujų kainos ir jų
tranzito ir saugojimo požeminėse dujų saugyklose tarifas bus kasmet
tikslinamas tarpvyriausybiniais protokolais.
„Tokie protokolai buvo pasirašomi iki 2005 metų imtinai", - pridūrė jis.