Kanclerės Angelos Merkel konservatoriai krikščionys demokratai ir centro kairės socialdemokratai susitarė dėl daugelio pagrindinių gelbėjimo projekto punktų ir krypčių, kuriomis bus nukreipti pinigai. Politikai sutarė investuoti į infrastruktūros plėtros projektus, tokius kaip mokyklų atnaujinimas ir kelių tiesimas, kad vokiečiai išsaugotų savo darbo vietas ir ekonomika imtų augti.
Nors kol kas nesutaria dėl mokesčių, partijų lyderiai tikina, kad yra tikri dėl derybų sėkmės ir visiško susitarimo. Kitas derybų etapas vyks sausio 12 dieną.
Iki šiol taupusis Berlynas dėl savo pasyvumo ir abejonių sulaukė kritikos iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų ES šalių.
A.Merkel valdomi konservatoriai nori sumažinti mokesčių naštą, tačiau koalicijos partneriai tam prieštarauja. Socialdemokratai reikalauja sumažinti socialinio draudimo įmokas ir net pakelti mokesčius žmonėms, kurių pajamos didelės.
Krikščionių demokratų lyderis parlamente Volkeris Kauderis mano, kad susitarimą kitą pirmadienį pasiekti įmanoma.
Praėjusį mėnesį A.Merkel vyriausybė pasiūlė 31 mlrd. eurų gelbėjimo planą, tačiau kritikai pareiškė, jog tokia suma yra pernelyg menka.
Iš pradžių kanclerė prieštaravo mokesčių mažinimui, tačiau ją ėmė spausti politiškai artima krikščionių socialinė sąjunga. A.Merkel pakeitė poziciją.
Nors krizės akivaizdoje Vokietijos vadovė buvo smarkiai kritikuojama dėl dvejonių ir lūkuriavimo, tačiau ji išlieka politike, kuria vokiečiai labiausiai pasitiki. Tai geras ženklas krikščionims demokratams prieš artėjančius regioninius rinkimus, kurių kulminacija bus visuotiniai rinkimai, vyksiantys rugsėjį.
Antras apklausose - pagrindinis kanclerės varžovas socialdemokratas Vokietijos užsienio reikalų ministras Franakas Walteris Steinmeieris.
Vokietijos spaudos apžvalgininkai negaili aštrių žodžių valdantiesiems - jie pastebi, kad valdžia daugiau rūpinasi artėjančiais rinkimais, o ne ES ekonomikos bėdomis, ir nesuvokia psichologijos įtakos krizei. Anot konservatorių laikraščio „Die Welt“, socialdemokratai nori išlupti pinigus iš kišenių žmonėms, kurių perkamoji galia yra svarbiausia ekonomikos kolona.
Tuo tarpu kairiųjų pažiūrų „Berliner Zeitung“ rašo, kad vyriausybės planas yra skirtas kovoti su aštria krize, o ne varžytis fiskalinės politikos grožio konkurse. Anot laikraščio, valdžia tai pamiršta, nes krikščionių socialinė sąjunga daugiausia dėmesio skiria mokesčių mažinimui, tuo tarpu socialdemokratai prašo mokesčius kelti. „Berliner Zeitung“ apžvalgininkų nuomone, valdžia per mažai dėmesio skiria priemonėms, kurių įtaka yra neabejotina: mokyklų plėtrai ir modernizacijai, ligoninių, kelių ir geležinkelių statybai. „Tai svarbiausia programos dalis, nes būtent tokie projektai daro didžiausią įtaką ekonomikai ir darbo rinkai“, - rašo laikraštis.
„Handelsblatt“ puslapiuose skaitytojai mato kritikos strėles, lekiančias į valdžią, kuri nesuvokia ekonominės padėties sunkumo, o įsivelia į mažus partijų politinius žaidimus. Anot „Handelsblatt“, A.Merkel ir F.W.Steinmeiris bei krikščionių socialinės sąjungos lyderis Horstas Seehoferis stumdosi dėl galios ir politinių taškų, kai reikėtų vieningai suremti pečius ir ištraukti šalį iš giliausios globalios ekonominės krizės.