Prieš metus iš naudotų automobilių eksporto į Rusiją mūsų šalies gyventojai ir bendrovės uždirbo beveik 790 mln. litų. Tuo tarpu per tris pirmuosius 2008 metų ketvirčius – tik 394 mln. litų.
Manoma, kad naudotų automobilių verslu Lietuvoje iki šiol užsiėmė gerokai daugiau nei 100 tūkstančių žmonių, kuriuos skaudžiai palies pokyčiai kaimyninėje šalyje.
Smogė mažesniems miestams
Į Rusiją iš Lietuvos pernai buvo išvežta apie 35 tūkstančius naudotų mašinų. Tokiu eksportu užsiėmė net 1341 bendrovė.
Automobilių prekybos sąstingį labiausiai pajuto Marijampolės, Utenos ir kitų miestų gyventojai, kurių ištisos šeimos susijusios su šiuo verslu.
Marijampolės namų savininkų siūloma nakvyne už 20-30 litų mielai naudojosi automobilių pirkliai iš Rusijos, Kazachstano ar Baltarusijos.
Pagrindiniai šio miesto taksi keleiviai, nedidelių ir nebrangių kavinių, servisų bei atsarginių detalių parduotuvių klientai – irgi tie patys prekeiviai.
Kad dėl Rusijos muitų apmirė mašinų prekyba, pajuto ir automobilvežius turinčios įmonės, jų vairuotojai, muitinės dokumentų tvarkymu užsiimančios įmonės, naudotų detalių tiekėjai ir pardavėjai.
Didesniuose Lietuvos miestuose prekeiviai pardavę vieną automobilį vidutiniškai uždirba 1000-1500 litų, mažesnių miestelių gyventojai tenkinasi keturis kartus mažesniu uždarbiu.
Lietuvoje geriau apsimoka
Prekeiviai iš Rytų iki šiol dažniausiai ne patys ieškojo mašinų Vakarų Europos valstybėse, o važiavo į Lietuvą, nes čia ir patogiau, ir kelionė, maistas, viešbučiai, benzinas, servisas pigiau.
NVS šalių gyventojas, susiruošęs įsigyti mašiną Lietuvoje, kelionei išleidžia apie 500 eurų (apie 1700 litų), o norėdamas nukakti tuo pačiu tikslu, pavyzdžiui, į Vokietiją, jis sumokės maždaug triskart brangiau.
Be to, rusakalbis Lietuvoje iki šiol lengvai susikalba rusiškai.
Į pasienį kvietė miliciją
Kaip „Lietuvos rytui“ pasakojo žinomas Rusijos automobilių žurnalistas Viačeslavas Varionovas, pasklidusi žinia apie ketinimus didinti muitus naudotų automobilių prekeiviams gruodį pavertė juodžiausiu pastarųjų metų mėnesiu.
Baigiantis metams visi puolė vežti kuo daugiau mašinų į Rusiją.
Tuo tarpu šios šalies muitininkai ėmė tyčia vilkinti muitinės įforminimo procedūras.
Per pasienio punktą, per kurį iki tol per parą pervažiuodavo 200 automobilių, muitininkai praleisdavo tik 20.
Pasienyje nutįso didžiulės automobilių su tranzitiniu registracijos numeriu eilės.
Jose žmonės laukdavo po kelias paras.
Kai kur netgi įvyko vairuotojų susistumdymai su milicininkais. Į Tolimuosiuose Rytuose esantį Vladivostoką iš centrinės Rusijos net buvo permestas specialiosios paskirties milicijos būrys.
„Rusijoje naudotų automobilių verslu užsiima ir iš to duoną pelnosi maždaug milijonas žmonių, taigi lengva suprasti jų nepasitenkinimą naujais muitais“, – aiškino V.Varionovas.
Rusai gina savo pramonę?
Rusijos valdžia oficialiai aiškina, kad muitais gina savo automobilių pramonę, su kuria konkuruoja naudotos užsieninės mašinos.
Bet pažvelgus į skaičius matyti, kad taip nėra. Didesniais muitais ginami Rusijoje investavusių Europos, Japonijos ir Pietų Korėjos automobilių gamintojų interesai.
2005 metais į Rusiją buvo įvežta 309 tūkst. naudotų mašinų. Tai sudarė 18 proc. visų tais metais šalyje parduotų lengvųjų automobilių.
Tuo tarpu 2008 metais naudoti automobiliai Rusijoje tesudarė 11,8 procento visų parduotų lengvųjų automobilių.
Vadinasi, didžiausia grėsmė fiziškai ir morališkai pasenusioms rusiškoms mašinoms (VAZ, GAZ, UAZ) yra ne naudoti, bet būtent nauji vakarietiški arba japoniški automobiliai. Jiems muitas padidintas nebuvo.
Taigi įvedus muitus siekiama dar labiau apginti naujų užsieninių automobilių pardavėjų interesus.
Vienu aktyviausių tokių pataisų autorių įvardijamas Sergejus Petrovas, didžiausio Rusijoje naujų automobilių tinklo „Rolf“ savininkas.
Jam priklausančios 24 įmonės prekiauja „Ford“, „Hyundai“, „Mazda“, „Peugeot“, „Renault“, „Mitsubishi“, „Toyota“, „Volkswagen“, prestižiniais „Audi“, „Land Rover“, „MercedesBenz“, „Lexus“ automobiliais.
Iškalbinga ir statistika: 2005 metais nauji automobiliai sudarė 27 proc., o praėjusiais metais – net 55,6 proc. visų į Rusiją įvežtų mašinų.
Pernai į šią šalį buvo atgabenta beveik 2 milijonai lengvųjų automobilių. Bet pastaruoju metu ir naujų mašinų pardavėjams Rusijoje gyvenimas nesaldus. Automobilių – pilni sandėliai, o pirkėjų mažėja.
„Praėjusiais metais žinojome, kad iš Hanko (Suomija) uosto į Rusiją reikia atgabenti 38 tūkstančius naujų „Toyota“, šiemet patys užsakovai skėsčioja rankomis ir nežino, kiek mašinų užsakyti“, – kalbėjo Tomas Narbutas, automobilių gabenimu užsiimančios Marijampolės bendrovės „Kapratas“ savininkas.
* * *
Kainos iki ir po muitų padidinimo
* Nauja „Toyota Corolla“ su 1,6 litro darbo tūrio varikliu Rusijoje kainuoja apie 50 tūkstančių litų.
* Lietuvoje 2006 metų „Corolla“ galima įsigyti už maždaug 27 tūkstančius litų. Dar apie 6000 litų iki šiol sudarė muitas įvežant į Rusiją.
* Apskaičiavus visas kitas išlaidas (vizos, kelionės, nenumatytos) ir pardavėjo pelną galutinė mašinos kaina Rusijoje siekdavo maždaug 36 tūkstančius litų.
* Padidinus muitus Rusijoje, dabar tokio automobilio kaina sieks apie 42 tūkstančius litų. Taigi pirkti naudotą automobilį ir jį pardavinėti tiesiog neapsimokės.
* * *
Muitai – laikini?
* Rusijoje tikinama, kad padidinti muitai yra laikini, jie turėtų galioti 9 mėnesius. Kaip bus toliau, neaišku.
* Pagal pagaminimo metus į Rusiją įvežamos mašinos yra skirstomos į tris grupes: naujos, iki 1 metų (muitai nepakito); nuo 1 iki 3 metų (didėja 5 proc.); nuo 3 iki 5 metų (didėja 30 proc.).
* Be to, padidėja muitai už kiekvieną variklio darbo kubinį centimetrą. Pavyzdžiui, įvežant į Rusiją 4 metų „Volkswagen Golf“ su 1,6 litro darbo tūrio benzininiu varikliu, už kiekvieną kubinį centimetrą reikia mokėti 3,5 euro (12 litų).
* * *
Pardavėjų mažėja
Anksčiau Lietuvoje nemažai mašinų nupirkdavo ir latviai, tačiau dabar ši prekyba visai apmirusi. Daugiausia iš prekybos su latviais klestėjęs Radviliškio automobilių turgus sunyko.
Prekeiviai, užsiimantys mašinų prekyba į Kazachstaną, pardavę vieną mašiną, tenkinasi maždaug 200 eurų (700 litų) uždarbiu. Į šią šalį vežami automobiliai, kokiais lietuviai važinėjo prieš 10 ar 15 metų: „Opel Vectra“, „Volkswagen Golf“, „Passat“.
Baltarusijos piliečiai pernai mūsų šalies turguose buvo aktyviausi ir nupirko apie 50 tūkstančių naudotų automobilių. Tačiau dabar, po rublio devalvavimo, pirkėjai iš kaimyninės šalies kur kas rečiau užsuka į Lietuvą.