R.Ambriulaitis pasitraukė 2003 metais, gamtosaugos inspektoriams
demaskavus brakonieriavusius jo svečius, kolegas iš Žagarės regioninio
parko. Šilutės rajono Rusnės saloje jie be leidimo buvo nušovę ir
nulupę kelias stirnas, o krūvelė sumedžiotų ančių dar laukė apdorojimo.
R.Ambriulaitį netrukus pakeitė buvęs Šilutės rajono žemėtvarkininkas
M.Budginas. Bet 2008 rudenį jis irgi pasiprašė atleidžiamas iš darbo.
Tai jis padarė po to, kai viešumon iškilo jo derinto „Ventainės“
viešbučio laikino liepto į Kuršių marias istorija. Po liepto priedanga
buvo rekonstruota krantinė ir prieplauka naujo katamarano švartavimui.
Saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė tada žurnalistei sakė
abejojanti, ar „Ventainės“ savininkai nuo M.Budgino nenuslėpė krantinės
rekonstrukcijos ir pakrantės reljefo keitimo schemos, o pakišo tik
supaprastinta tvarka derinamą pačių nupieštą lieptą.
Bet didžiausią painiavą M.Budginas paliko žūklės licencijų platinimo
srityje. Neturėdama pakankamai lėšų privačių platintojų paslaugų
apmokėjimui, tik Aplinkos ministerijos valdininkų pažadą pervesti
pinigus, direkcija sudarė sutartis, neribodama licencijų skaičiaus.
Kai atėjo metas sumokėti už darbą degalinių ir krautuvių pardavėjams,
platinusiems leidimus, įsiskolinimai siekė dešimtis tūkstančių litų.
Aplinkos ministerija kratėsi šių išlaidų, siuntė tikrintojus, o
M.Budginas pasitraukė iš darbo. Dabar licencinė žūklė jau panaikinta.
Žurnalistė teiravosi M.Budgino, kokios tikrosios priežastys, vertusios
trauktis iš pareigų, bet valdininkas nepanoro kalbėti.
Konkursą į Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus vietą iš trijų
pretendentų laimėjo šilutiškis 30 metų Nerijus Gricevičius, Klaipėdos
universiteto kraštotvarkos magistras, pastaruosius penkerius metus
Šilutės savivaldybėje dirbęs planavimo ir plėtros skyriuje specialistu.
Beveik 29 tūkst. hektarų „Natūra 2000“ teritoriją pamario krašte
saugančioje direkcijoje, be N.Gricevičiaus, dirba du ekologai ir
kraštotvarkininkas. Rekreacijos specialisto etatas yra neužimtas.
Į klausimą, ką ketina keisti ir kokią patirtį pritaikyti, N.Gricevičius
žurnalistei sakė galėsiąs kompetentingai spręsti europinės paramos
panaudojimo gamtos ir kultūros paveldo objektų propagavimui ir apsaugai klausimus.
„Dirbau prie keliolikos projektų, didžiausias - Šilutės uosto statyba,
tad patirties man tikrai nepristigs“, - sakė N.Gricevičius.
Šimto vietų jachtų, katerių, mažųjų laivelių prieplaukos įrengimui ir
4,7 ha teritorijos aplink jį sutvarkymui, elingo, administracinių
patalpų, informacinio terminalo, 200 metrų ilgio krantinių įrengimui,
akvatorijos gilinimui, 5 kilometrų ilgio vandens kelio Šyša iki Atmatos
žiočių išvalymui ir ženklinimui, 50 vietų automobilių stovėjimo aikštei,
inžinerinių tinklų statybai iš ES fondų buvo skirta per 12 mln. litų.
Šis objektas beveik baigtas statyti pernai rudenį, o uostą pagal
koncesinę sutartį jau valdo „Kintų“ bendrovė. „Oficialaus atidarymo
dar nebuvo, nes Vakarų skirstomieji tinklai vis neprijungia elektros“,
- aiškina savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas.
Šilutės jaunimas, matydamas puikiai įrengtą, aptvertą ir čiuožyklai
tinkamą erdvę, jau kelia idėjas. Dvylika milijonų litų iš ES paramos
kainavęs objektas veiks tik vasarą, vandens turizmo metu, o žiemą trūnija
be naudos. Jie siūlo akvatorijos ledą naudoti pramogai po atviru dangumi
su pačiūžomis, nes kitos vietos Šilutė neturi. „Tegul ir užšalęs vanduo
krašte kuria gyvenimą, kad vakarais būtų kur nueiti“, - sako jaunuoliai.
„Bet sprendimas priklauso nuo verslininko Ringaudo Višinsko, jis uosto
operatorius, ne seniūnija“- atremia seniūnas Raimondas Steponkus.