Šiuo metu 38-erių M.Gučaitė dirba Londono architektūros bendrovėje „John McAslan +Partners“ ir jau dvejus metus kas mėnesį skraido į Maskvą, kur prižiūri penkių didelių verslo centrų projektavimą.
Šiuos projektus „John McAslan +Partners“ užsakė Londone gyvenantis Rusijos milijardierius Sergejus Gordejevas, statybų plėtros bendrovės „Horus Capital“ vadovas ir Rusijos Federacijos tarybos narys.
- Ar esate paskirta dirbti su rusiškais projektais todėl, kad mokate rusų kalbą? - „Lietuvos rytas“ paklausė M.Gučaitės.
- Nemanau. Nors rusų kalba man šiek tiek padeda. Kai nuvažiuoju į pasitarimus Maskvoje, iš pradžių kalbu rusiškai, o kai pavargstu - pereinu prie anglų kalbos. Beje, rusai puikiai kalba angliškai.
Maskvoje dažnai tampu vertėja - padedu suprasti vienas kitą ne kalbantiems skirtingomis kalbomis, o skirtingų kultūrų atstovams. Juk esu susipažinusi ir su rusų, ir anglų kultūromis. Tenka atsisėsti ir aiškinti rusams, kodėl mes taip elgiamės, mat jie projektuoja visiškai kitaip nei Anglijos architektai.
Tuo tarpu anglams sunku suvokti, kuo vertingas Stalino laikų fabriko pastatas. Ne kartą turėjau įrodinėti, kad tai, kas anglui nevertinga, rusui yra saugotina.
- Kuo skiriasi projektavimas Rusijoje ir Anglijoje?
- Rusijoje projekto įgyvendinimo stadijos visiškai kitokios nei Anglijoje. Parengę projektą rusai architektai jį perduoda inžinieriui ar darbų vykdytojui, kuris jį pritaiko statybai. O tada kiekvienas dirba savo darbus, visai tarpusavyje nederindami.
Anglijoje architektas projektuoja ir prasidėjus statyboms. Visos grandys - nuo inžinierių iki priešgaisrinės apsaugos darbuotojų - nuolat bendradarbiauja, visi kartu ieško geriausių sprendimų.
Juk pradžioje sukurta architektūros koncepcija vėliau gali likti graži tik popieriuje. Atsiranda įvairių negerų dalykų, kuriuos tenka spręsti koordinuojant projektą. Štai to rusai ir nesupranta.
- Ar Maskvoje pastatytas pastatas labai skiriasi nuo pirminės jo idėjos? Ar dažnai tenka siekti kompromisų?
- Be abejo. Dažnai tenka taikytis prie vietos sąlygų, finansų, užsakovo norų ir svajonių.
Tačiau, skirtingai nei anglai, rusai architektą laiko menininku. Anglams architektas yra labiau konstruktorius ar statytojas.
Mes siūlome idėją, o toliau visus brėžinius daro ir projektuoja rusų architektai. Vėliau jie projektą derina su visomis statybų institucijomis ir jau tada rodo mums. Mes sprendžiame, ar jie viską padarė gerai.
Labai dažnai jie daro ne taip, kaip mes norėtume. Tada iš naujo su jais tariamės, aiškiname, kur padaryta klaidelių. Kartais tenka jų darbus atmesti ir patiems parengti naują projektą.
Sunkiausia mūsų darbe - išsirinkti. Visko numatyti neįmanoma, todėl daugiausia dėmesio skiriame esminiams projektų dalykams. Pavyzdžiui, Pilugino bokštas - tai atviros biurų erdvės aplink liftų ir tualetų šerdį. Jų planą, požeminius garažus projektuoja ir derina rusai. Mes tik sukūrėme pastato koncepciją, tūrį ir fasadus.
- Kurį savo projektą Maskvoje laikytumėte ambicingiausiu?
- „Piliugino bokštas“ ar „Vodnyj stadion“ yra aukščiausios kokybės gerai suprojektuoti ir pastatyti biurų pastatai. Tačiau verslo centras „Stanislavskio fabrikas“ - tikrai ambicingiausias mūsų projektas.
Ši vieta ypatinga savo istoriniu palikimu. XIX amžiuje ten veikė žymaus teatro reformatoriaus bei teoretiko Konstantino Stanislavskio senelio ir tėvo fabrikai, buvo darbuotojų gyvenamosios patalpos, darbininkų teatras.
Tai pirmas bendrovės „Horus Capital“ didelis projektas, į jį įdėta daug širdies.
Dabar fabriko pastate įrengti aukščiausio lygio biurai. Fojė - K.Stanislavskio muziejus. Anksčiau buvusiame darbininkų name įrengiamas viešbutis ir restoranas.
„Horus Capital“ restauravo ir buvusį teatro pastatą.
Greta esančiame sklype pastatyti namai, kuriuose įrengti prabangūs šiuolaikiški butai. Kvadratinio metro kaina čia prasideda nuo 13 tūkst. dolerių (32 tūkst. litų).
- Ar sunku dirbti su Rusijos turtuoliu?
- S.Gordejevas turi labai gerą architektūrinį skonį ir puikią nuojautą. Jis labai aktyviai dalyvavo projektuojant visus statinius.
Šis Londone gyvenantis rusas labai vertina savo tautos istoriją, saugo kultūros paveldą.
Ypač daug dėmesio jis skiria aplinkai - neseniai pasamdė biologą profesorių, kuris tikrina, ar numatyti prie „Stanislavskio fabriko“ sodinti augalai prigis Rusijos klimato sąlygomis.
Visi jo samdomi projektų vadovai turi puikų išsilavinimą ir didžiulę patirtį. S.Gordejevas dirba tik su pačiais geriausiais dizaineriais.
- Koks pagrindinis rusų architektūros skirtumas nuo angliškosios?
- Rusų architektūrai trūksta sutvarkytų erdvių aplink pastatus. Ten visiškai negalvojama, kaip žmogus jausis išėjęs iš pastato.
- Tokį įspūdį jums paliko dabartinė Maskva?
- Tai labai nedraugiškas žmogui miestas. Ten valdovas tas, kuris turi didelę mašiną.
Pėstiesiems Maskvoje sunku gyventi. Plačios gatvės, o šaligatviai visi apstatyti automobiliais.
Apskritai ten nei žmogaus teisės, nei juolab statybų priežiūra niekam nerūpi.
Dauguma statybininkų - kazachai ir kirgizai. Jie dirba baisiomis sąlygomis, plikomis rankomis net žiemą, nėra jokios darbo saugos.
- Prasidėjus ekonomikos nuosmukiui dar tikite, kad jūsų rusiški projektai bus realizuoti?
- Skrisdavau į Maskvą vos dviem dienoms, gyvendavau brangiame viešbutyje, važinėdavau limuzinu, išleisdavau per 4000 svarų (dabar - 14 400 litų) tik tam, kad valandą su užsakovu aptarčiau koridorių spalvą.
Suprantu, kad dabar tokių beprotiškų užmojų nebebus.
Bet kad pastatai bus pastatyti, neabejoju. Statybos vyks, bet kitokiais tempais. Jau dabar Maskvoje jos kiek aprimusios. Pastarieji mėnesiai - tarsi laukimo metas. Niekas nežino, kaip bus toliau. Bet aš manau, kad pradėtus projektus rusai pabaigs, o naujų nepradės.
- O Londone pajutote krizę?
- Mano bendrovėje buvo atleista 30 procentų darbuotojų.
Statybos versle krizė juntama labiausiai. Žmonės nebegauna paskolų, tad ir statyti jiems nebereikia.
Beje, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos architektų sąjungoje išlaikiau projektų vadovo egzaminą, dabar turiu teisę projektuoti ir tėvynėje.
- Kas svarbiausia architektui?
- Karjerai mano bendrovėje ypač daug įtakos turi mokėjimas bendrauti su žmonėmis.
Svarbu laiku pasakyti, ką reikia, ir nepadaryti, ko nereikia. Gerbti ir suprasti kito žmogaus nuomonę. Mokėti išklausyti, pozityviai reaguoti į kritiką.
Mano viršininkai Johnas McAslanas ir Aidanas Potteris - garsūs architektai, įvairiuose pasaulio universitetuose skaitantys paskaitas. O užsakovai - sudėtingi ir įnoringi žmonės, turintys dideles ambicijas.
Bendraujant su tokiais žmonėmis būtina turėti savo tvirtą poziciją ir kultūrinį išprusimą.
M.Gučaitė - žymios giminės palikuonė
* Po sociologijos studijų Vilniaus universitete, M.Gučaitė svajojo apie scenografiją. Tačiau tais metais į šią specialybę buvo labai daug stojančiųjų, todėl ji nutarė įstoti į Dailės akademiją studijuoti architektūros, o po metų bandyti pereiti į scenografijos kursą.
* Tačiau jau po pirmo kurso M.Gučaitė tvirtai apsisprendė tapti architekte.
* Baigusi architektūros studijas, M.Gučaitė išsiuntė savo gyvenimo aprašymus į kelias Anglijos architektūros bendroves ir netrukus buvo pakviesta dirbti vienoje jų - bendrovėje „Allies and Morrison“. Vėliau perėjo į „John McAslan +Partners“, kurioje dirba iki šiol.
* Išvykusi į Angliją, metus lankė architektūrinės teisės kursus, mokėsi rengti projektus ir architekto darbo etikos.
* M.Gučaitė - žymaus Lietuvos tapytojo Antano Žmuidzinavičiaus proanūkė ir lietuvių psichologijos mokyklos kūrėjo Alfonso Gučo anūkė. Jos tėvas Augis Gučas - žinomas architektas.
* 16 metų M.Gučaitės duktė Elena Jazukevičiūtė mokosi BRIT mokykloje Londone, skirtoje išskirtinių meninių polinkių turintiems vaikams.
S.Gordejevas - sovietinės architektūros gelbėtojas
36 metų Rusijos oligarchą S.Gordejevą garsiausi pasaulio laikraščiai, tokie kaip „News York Times“ ar „Herald Tribune“ vadina sovietinės architektūros Baltuoju Riteriu - gelbėtoju. Šio titulo milijardierius ir politikas nusipelnė restauravęs taip vadinamą „Melnikovo namą“ Maskvoje - vieną garsiausių Rusijos avangardo pastatų.
Ne vienas Rusijos inteligentas išsigando, kai S.Gordejevas įsigijo pusę šio architektūros paminklo ir viešai kaltino ketinimais nugriauti apverktinos būklės pastatą. S.Gordejevas ne tik išgelbėjo šį pastatą, bet ir paskelbė ketinąs jame atidaryti Rusijos avangardo muziejų. Tam jis įsigijo ne vieną garsaus Rusijos architekto archyvą.
S.Gordejevas taip pat šlovinamas ir už dosnų pasaulio kultūros rėmimą. Pernai jis parėmė Guggenheimo muziejų.
„Jis atrodo kaip skeitbordistas, priverstas persirengti pietums su vyresniaisiais“,- taip vakarų žurnalistai apibūdino Londone gyvenančio ruso išvaizdą.
Rusijos Federacijos taryboje S.Gordejevas atstovauja Permės kraštui. Jis yra užsakęs parengti Permės centro perstatymo projektą.
S.Gordejevo statybų vystymo bendrovė „Horus Capital“ Maskvoje stato 15 didžiulių verslo centrų.