Vietoj jų geriau suvalgyti lėkštę daržovių, vaisių ar kelis gabalėlius šokolado. Žinoma, yra situacijų, kada vitaminų preparatus vartoti būtina. Apie visa tai ir kalbėjomės su E.Gaveliene.
- Dažniausiai minima 13 žmogaus organizmui reikalingų vitaminų. Kodėl toks skaičius?
- Šiuo metu atrasta ir daugiau vitaminų. Bet tie trylika yra gyvybiškai būtini. Yra nustatytos tikslios dozės, kiek žmogus turėtų kasdien jų gauti, kad neišsivystytų problemų dėl vitaminų stokos.
- Kodėl žmonėms reikalingi vitaminai?
- Pačiame žodyje „vitaminas“ yra paaiškinimas. „Vita“ reiškia gyvybę. Be vitaminų negalime gyventi.
Jie - mūsų organizme vykstančių reakcijų katalizatoriai. Be jų mūsų organizmas negalėtų funkcionuoti.
Negalime išskirti nė vieno vitamino, kuris yra reikalingesnis, - reikalingi visi. Kiekvienas jų atsakingas už skirtingas organizmo funkcijas. Ir kiekvieno jų stoka sukelia tam tikrų negalavimų.
- Ar organizmas pats gali pasigaminti vitaminų?
- Kai kurių gali. Pavyzdžiui, žarnose gyvenančios bakterijos gamina B grupės vitaminus. Visų kitų vitaminų gauname su maistu.
- Kodėl žmonės dažnai geria vitaminų papildus? Negi nepakanka vitaminų dozės, gaunamos su maistu?
- Sureguliavus mitybą galima gauti reikiamą vitaminų kiekį be jokių papildų. Pagrindiniai vitaminų šaltiniai yra vaisiai ir daržovės. B grupės vitaminų yra grūdinėse kultūrose.
Norint gauti reikiamą vitaminų dozę, per dieną būtina suvalgyti apie 400 gramų daržovių ir maždaug tiek pat vaisių. Kiek tiksliai, priklauso nuo žmogaus ūgio, svorio.
Viską sudėjus per dieną reikia suvalgyti apie kilogramą vaisių ir daržovių. Jei pakaktų vien valgyti vaisių, apskaičiuoti suvalgomą kiekį būtų nesudėtinga.
Pavyzdžiui, 5 obuoliai ir sveria apie kilogramą. Tačiau tuomet negausime visų būtinų maisto medžiagų.
Riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip A, D, šiek tiek E, galime gauti su jūrų produktų riebalais. Jei kas savaitę suvalgytume apie 500 gramų žuvies, tokio kiekio pakaktų, kad mūsų organizmas gautų pakankamai šių vitaminų. Bet ar dauguma iš mūsų tai daro?
Yra situacijų, kai vitaminų preparatus vartoti būtina. Pavyzdžiui, sveikstant po uždegimų, pasitarus su ginekologu - nėštumo, žindymo laikotarpiu.
Vaikams, kurių silpnesnė imuninė sistema, gali būti reikalingi žuvų taukai - riebaluose tirpūs vitaminai. Neretai dėl įvairiausių priežasčių vitaminų preparatus būtina vartoti senyvo amžiaus žmonėms, kurie negali sukramtyti šviežių daržovių.
- Neretai žmonės tiki, kad ištisus metus gerdami vitaminus apsisaugos nuo ligų. Vyrauja tarsi savotiška mada: nori būti sveikas - vartok vitaminus.
- Taip ir yra. Žmonės mėgsta eiti lengviausiu keliu. Praryti kapsulę kur kas paprasčiau nei paruošti lėkštę salotų. Farmacijos kompanijos negali reklamuoti receptinių vaistų, todėl intensyviai reklamuoja vitaminus.
Bet reklamą reikia vertinti kritiškai. Galbūt vitaminų preparatų jums visiškai nereikia. Prieš pradedant gerti vitaminus reikėtų pasitarti su gydytoju.
- Ar gerai elgiasi tie, kurie vitaminus be jokių pertraukų geria ištisus metus? Kada reikėtų gerti vitaminus ir kas kiek laiko būtina daryti pertraukas?
- Save gerbiančios farmacijos kompanijos išleidžia tokias vitaminų pakuotes, kad vienos užtektų vienam vartojimo etapui - mėnesiui. Paskui reikia daryti pertrauką.
Sveikam žmogui vitaminų preparatus reikėtų vartoti pavasarį. Mes neturime galimybių ištisus metus valgyti šviežių daržovių.
Mūsų krašte augančios daržovės - kopūstai, morkos, burokėliai, bulvės - nebūna šviežios visus metus.
Sandėliuojamose daržovėse ir vaisiuose vitaminų kiekis sumažėja. Todėl pavasarį net, rodos, valgant pakankamai daržovių organizmui gali pristigti vitaminų.
Juolab kad pavasarį žmonėms ir taip fiziologiškai reikia truputį daugiau vitamininių medžiagų.
Be to, dėl nepakankamos saulės šviesos gali trūkti vitamino D.
Tačiau tai visiškai nereiškia, kad iš karto reikia griebtis vitaminų kapsulės. Ištisai geriant vitaminų papildus galima prisidaryti daugiau žalos nei naudos.
- Turite omenyje ne tik tai, kad gerokai suplonėja piniginė? Vitaminų perteklius gali būti žalingas sveikatai?
- Taip. Medicinos mokslas sparčiai žengia į priekį. Kai buvau studentė, mus mokė, kad vandenyje tirpių vitaminų perdozuoti neįmanoma, nes perteklius vis tiek pasišalins su šlapimu.
Rodos, visiškai nekenksmingo vitamino C per didelės dozės gali sukelti nemažos žalos žmogaus organizmui. Per dieną žmogui pakanka 60-70 miligramų vitamino C.
Tačiau neretai, bijodami peršalimo, žmonės kasdien suvartoja net po du gramus vitamino C. Nors šiuo metu įrodyta, kad vitaminas C nuo peršalimo nė kiek neapsaugo.
Labai greitai galima perdozuoti riebaluose tirpių vitaminų. Pavyzdžiui, vitamino E. Moterys, ilgesnį laiką vartojančios šį vitaminą, pastebi, kad jų oda tampa panaši į vadinamąją žąsies odą, lyg pašiurpusi.
Dabar labai madinga gerti morkų sultis, kuriose yra daug betakarotino - vitamino A pirmtako.
Bet jei kasdien litrais gersime morkų sultis, kepenyse susikaups per daug šio vitamino. O jo perteklius gali turėti įtakos kepenų vėžio išsivystymui. Ne tik geriant vitaminų papildus, bet ir vartojant maisto produktus turi būti saikas.
- Geriau gerti papildus, į kuriuos įeina visų grupių vitaminai, ar kiekvienos atskirai?
- Atskirų grupių vitaminai dažniau skiriami tam tikroms sveikatos problemoms spręsti.
Jei jų nėra, geriau rinktis polivitaminų preparatus. Juos perkant būtina atidžiai išanalizuoti pakuočių etiketes ir pirkti tik tuos polivitaminus, kuriuose neviršijama atskirų vitaminų grupių paros norma.
- Kas blogiau - kai organizme trūksta vitaminų ar kai jų perdozuojama?
- Abi situacijos nėra geros. Blogiausia tai, kad jų poveikis ūmiai nepasireiškia.
Žmogus gali nesuprasti, kad jį kamuojantis irzlumas, nervingumas ar silpnumas, mieguistumas - vitaminų stokos ar pertekliaus pasekmė.
- Studentai prieš egzaminų sesijas dažnai griebiasi vitaminų preparatų, tikėdamiesi išvengti jūsų išvardytų simptomų.
- Studentams geriau valgyti šokoladą. Jis bent jau nepakenks.