Tokias prognozes skelbia didžiausią Lietuvoje skolininkų registrą valdanti ir įmonių riziką įklimpti į skolas ar bankrutuoti vertinanti kompanija „Creditinfo Lietuva“.
Vienas aštriausių Lietuvos verslą pjaunančių peilių - delsiantys atsiskaityti skolininkai. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per praėjusius metus įmonių skolos kitoms bendrovėms (ne bankams) padidėjo beveik 13 kartų. Vien duomenų bazėje užregistruoti uždelsti atsiskaitymai siekia 152 mln. litų.
Augant skoloms ir ilgėjant vėluojančiųjų atsiskaitymų grandinei dalį bendrovių turėtų ištikti vadinamasis techninis bankrotas. Jos nežlugs tik tuo atveju, jei skolininkai nesikreips į teismus dėl bankroto.
„Islandijoje, kuri dėl pasaulinės ekonomikos krizės nukentėjo labiausiai, dėl didelio įsiskolinimo techninį bankrotą galima skelbti keturioms iš penkių bendrovių“, - sako Andrius Bogdanovičius, bendrovėse „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius.
Jis sako, kad dauguma Lietuvos bendrovių popieriuje iki šiol atrodo neblogai.
Tačiau pažvelgus į jų sąskaitas banke, finansinius įsipareigojimus ir verslo perspektyvas, įmonių ateitis neatrodo šviesi: sąskaitos tuštėja, o uždelstų skolų daugėja.
„Uždelstų skolų suma taip smarkiai augo todėl, kad į skolininkų sąrašus pateko dideles skolas turinčios bendrovės. Nemažai jų - iš nekilnojamojo turto verslo sektoriaus“, - sako A.Bogdanavičius.
Bankams uždelstos grąžinti įmonių skolos pernai išaugo 77 proc. ir siekė 518 mln. litų.
„Creditinfo“ fiksuoja tik tas skolas, apie kurias praėjus 60 ar 90 dienų patys praneša pinigų neatgaunantys kreditoriai ar įmonės. Realiai uždelstų skolų yra daugiau.
Pavyzdžiui, kai spaudoje pasirodė informacija, kad kelios įmonės neatgauna palyginti nedidelių sumų iš statybų gigantės „Ranga IV“, o teismas pradėjo areštuoti šios įmonės turtą, staiga ir kitos bendrovės puolė teikti informaciją apie tai, kad „Ranga IV“ jau kuris laikas negrąžina joms pinigų.
„Kai į viešumą išlenda mažos skolos, kurių nesugeba grąžinti didelę apyvartą turinčios įmonės, dažniausiai gali būti tikras, kad, be tų skolelių, yra daugybė kur kas rimtesnių įsipareigojimų“, - pasakoja A.Bogdanovičius.
Jis prognozuoja, kad artimiausią pusmetį šalyje pasipils bankrotų lavina. Tuo tarpu bankai bus priversti perimti nemokių klientų turtą. Skubėti kreditorius skatins viltis, kad anksčiau perimtą turtą dabar pavyks parduoti brangiau nei po metų.
Bendrovė „Creditinfo Lietuva“ informaciją apie šalies gyventojus bei įmones, jų veiklos rodiklius, finansinius įsipareigojimus, uždelstas skolas bei įvairių verslo sektorių raidą renka jau dešimt metų. Jos klientai - visi šalies bankai, didžiosios kompanijos, nuolat vertinančios ir analizuojančios savo klientų ir partnerių mokumą.
„Creditinfo Lietuva“ teigia galinti su 5 proc. paklaida apskaičiuoti visoms įmonėms kylančią riziką. Tai daroma pasitelkiant tarptautinėje praktikoje naudojamą ir Lietuvai pritaikytą formulę.
Specialistų skaičiavimu, per artimiausius metus palyginti saugiai gali jaustis tik maždaug 40 proc. šalies kompanijų.
Jų rizika bankrutuoti siekia tik iki 5 proc.
Toks rizikos įvertinimas reiškia, kad bankrutuoti gali iki 5 proc. kompanijų.
Tačiau dauguma įmonių blogėjant ekonominei situacijai šalyje taip pat turės pertvarkyti veiklą.
Apie pusės visų šalies kompanijų rizika bankrutuoti vertinama kaip gana didelė. Jų tikimybė žlugti siekia nuo 5 iki 60 proc.
Tuo tarpu kas dvylikta Lietuvos įmonė jau dabar yra susidūrusi su rimtais sunkumais. Tikimybė, kad jos bankrutuos, svyruoja nuo 60 iki 100 procentų.
Prie tokių įmonių priskiriama ir jau minėta „Ranga IV“ bei su finansiniais sunkumais praėjusių metų pabaigoje susidūrusi „flyLALLithuanian Airines“.
„Mūsų analizė rodo, kad šių įmonių tikimybė išlikti siekia tik kelis procentus. Jas gali išgelbėti tik greitai surastas strateginis investuotojas“, - sako „Creditinfo Lietuva“ vadovas.
Atrodo, kad „flyLALLithuanian Airines“ bent kol kas pavyks išsigelbėti. Praėjusį penktadienį savininkai paskelbė apie akcijų pardavimą Šveicarijoje registruotai kompanijai „SCH Swiss Capital Holdings“.
„Creditinfo Lietuva“ išskyrė šiuo metu saugiausius verslus ir tuos, kuriems kyla didžiausia grėsmė.
Prie saugesnių verslų šiuo metu priskiriama maisto produktų gamyba.
Priežastis labai aiški - žmonės norės valgyti ir per krizę. Tiesa, šiam verslui gali pakenkti kritęs eksportas, ypač į Rusiją.
„Artimiausias laikotarpis turėtų būti sėkmingas paukštininkystės įmonėms. Brangstant mėsai, žmonės pradės rinktis pigesnę paukštieną“, - spėja A.Bogdanovičius.
Ramūs turėtų būti ir iki šiol milžinišką pelną uždirbantys alaus gamintojai. Alaus vartojimas šiek tiek mažėja, tačiau ne taip smarkiai kaip stipriųjų gėrimų.
Didelių sunkumų esą neturėtų patirti ir apskaitos bei audito, degalų mažmeninės prekybos verslas.
Tačiau tuo perspektyvių verslo sričių, kurios turėtų išsilaikyti be didelių sukrėtimų, sąrašas baigiasi.
Kur kas daugiau šiame sąraše yra į akivaizdžią rizikos grupę patenkančių verslo rūšių.
Dalį rizikingų veiklos sričių nuspėti nesunku. Užtenka panagrinėti vis grėsmingiau atrodančias Įmonių bankroto valdymo departamento ataskaitas.
Tai nekilnojamojo turto, statybų, transporto verslas.
Bankrotas šiais metais gresia nemažai daliai medienos perdirbimo, baldų gamybos, prekybos kompiuteriais ir programine įranga, baldais ir drabužiais įmonių.
Žmonėms pradėjus taupyti pinigus, verslo sąlygos pastebimai turėtų pablogėti viešbučiams, restoranams ir net odontologams.
Žlugti gresia nemažai daliai rinkos tyrimų įmonių.
„Jei ne pasaulinė ekonomikos krizė, tiek daug probleminių įmonių Lietuvoje dabar nebūtų. Mūsų analizė rodo, kad skolinimosi bumas dar galėjo tęstis iki dvejų metų. Tai būtų toliau skatinę augti vartojimą ir ekonomiką“, - tvirtina „Creditinfo Lietuva“ vadovas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas nesiima prognozuoti, kokia dalis šalies įmonių šios ekonomikos krizės gali neatlaikyti.
„Lietuvos įmonių perspektyva labai priklausys nuo to, kaip seksis mūsų eksporto rinkoms, ar valdžiai pavyks greitai pagerinti verslo sąlygas, ar pasikeis skolinimosi sąlygos“, - įsitikinęs D.Arlauskas.
Jis apgailestauja, kad Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, labai apsunkinta bankroto procedūra. Bankrutavusiųjų neretai laukia liūdnos pasekmės.
„Amerikoje bankrotas yra naujų galimybių pradžia, tuo tarpu Lietuvoje - atvirkščiai. Jei bankrutuosi, tave visi laikys nevykėliu. Pradėti naują verslą bus sunku, nes bankai neduos paskolų. Dėl to daug įmonių vegetuoja ir nepradeda bankroto procedūrų“, - sako D.Arlauskas.
Jis mano, kad šie metai bus sunkiausi nedidelėms paslaugas teikiančioms bendrovėms. Lengviausiai krizę išgyvens didžiosios bendrovės, ties kuriomis baigiasi skolų grandinė.
„Dabar visi pinigai sukaupti didžiausiose įmonėse. Tuo tarpu mažos jų partnerės, prekių ir paslaugų teikėjos yra po gigantų padu“, - įsitikinęs D.Arlauskas.
„Ekonomikos krizės laikotarpis paukščių augintojams iš tikrųjų gali tapti naujų galimybių metais. Mes prognozuojame, kad paukštienos vartojimas ir toliau turėtų didėti, o mėsos - mažėti“, - „Lietuvos rytui“ teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.
Ant lietuvių stalo vis dažniau pateks vištiena ir kalakutiena. Tačiau daugiau antienos ir žąsienos žmonės valgyti nepradės. Šių paukščių mėsa brangesnė nei jautiena, todėl juos augina tik maži ūkiai.
„Didelių sukrėtimų neturėtų patirti ir kiaušinių verslas. Kiaušinis yra unikalus produktas, kurio ruošiant maistą niekuo kitu neįmanoma pakeisti“, - gyrėsi V.Tėvelis.
Visai priešingos nuotaikos sklando tarp viešbučių ir restoranų savininkų.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovai pripažįsta, kad pastaruoju metu padaugėjo uždaromų maitinimo ir pasilinksminimo įstaigų. Pirkėjų ieško ir kai kurių viešbučių savininkai.
„Didžiuosiuose miestuose žmonės pinigų maistui pradėjo leisti mažiau. Tačiau dauguma jų tebeturi darbą, uždirba tiek pat. Riboti išlaidas skatina nerimas dėl ateities. Visi tik kalba ir rašo apie artėjančią krizę“, - sako „Forto“ restoranų tinklo rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius.
Jis mano, kad sunkmetį lengviausiai atlaikys įmonės, turinčios keletą maitinimo įstaigų. Jos turi daugiau pinigų ir galimybių persitvarkyti.
„Tuo tarpu smulkiesiems verslininkams, kurie turi ribotą klientų skaičių, bus kur kas sunkiau.
Pavyzdžiui, miesteliuose, kur didelė dalis žmonių dirba vienoje įmonėje, restorano ar baro likimas priklauso nuo to, kaip seksis pagrindiniam miestelio darbdaviui“, - tvirtina K.Markevičius.
Pastebėta, kad restoranuose vėl populiarėja bulvių patiekalai. Pinigus taupantys žmonės vis rečiau užsisako desertą, renkasi pigesnę dienos sriubą.
Krizę vis labiau turėtų justi picų kepėjai, kurių pagrindiniai klientai yra tėvų pinigus leidžiantys jaunuoliai.
Lietuvos odontologų rūmų vicepirmininkas Petras Ralys pripažįsta, kad didžioji dalis savo verslą pradėjusių dantų gydytojų yra taip pat paėmę paskolas iš bankų.
„Kaip seksis mano kolegoms, priklauso nuo to, kaip elgsis jų klientai: ar jie ir toliau sistemingai prižiūrės dantis, ar tik gesins gaisrus, kai suskaus dantį“, - mano taip pat savo kliniką turintis P.Ralys.
Jis aiškina, kad odontologų paslaugos net ir sunkmečiu neturėtų pigti.
„Užsienyje jos kelis kartus brangesnės, nes medikai ten daugiau uždirba. Lietuvoje kainos gali mažėti tik vaistų ir gydymo priemonių kokybės sąskaita. Tačiau irgi labai nedaug, nes pigių ir prastų vaistų naudojimas Europos Sąjungoje apribotas“, - aiškino Lietuvos odontologų rūmų vicepirmininkas.
Dantų gydymas esą nebūtų toks brangus, jei žmonės neapsileistų ir lankytųsi pas odontologus bent du tris kartus per metus.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo iškeltos 884 įmonių bankroto bylos - 46 proc. daugiau nei 2007 m.
Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, daugiausia pernai bankrutavo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių - 219.
Tačiau labiausiai augo su statybomis ir nekilnojamuoju turtu susijusių įmonių bankrotų skaičius. 2008 m. bankrutavo 112 statybos įmonės. Prieš dvejus metus tokių buvo 70.
Šių įmonių bankrotą sukėlė sprogęs nekilnojamojo turto kainų burbulas. Bankams nustojus dalyti paskolas į kairę ir į dešinę, sumažėjo ir būsto paklausa. Todėl užsakovams pradėjo trūkti pinigų atsiskaityti su statybininkais.
„Bankrotų gausa mūsų nenustebino. Dar 2007 m. pradžioje buvo kalbama, kad dalį kompanijų, ypač susijusių su nekilnojamuoju turtu, gali užgriūti sunkumai. Taip ir atsitiko“, - „Lietuvos rytui“ teigė įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančios bendrovės „Bankrotera“ direktorė Rita Valkiūnienė.
Bankroto procedūra Lietuvoje, nelygu įmonė, paprastai trunka nuo kelių mėnesių iki poros metų.
„Lietuvoje bankroto ar restruktūrizacijos visi bijo. Baiminamasi, ką pamanys kaimynai, konkurentai. Tačiau mes turime pavyzdžių, kai pertvarkytos įmonės atsistoja ant kojų.
Šiuo metu turime vieną klientę, kuri ir toliau dirba, tęsia gamybą ir stengiasi sumažinti skolas“, - kalbėjo R.Valkiūnienė.
Verslui - išmėginimai
Saugiausi verslo sektoriai
Daugiau nei du trečdaliai šio sektoriaus įmonių turi teigiamas perspektyvas:
* maisto pramonė,
* alaus gamyba,
* degalinės,
* apskaita ir auditas.
Rizikingiausi verslo sektoriai
Teigiamas perspektyvas turi mažiau nei trečdalis sektoriaus įmonių:
* transportas,
* nekilnojamojo turto plėtra ir pardavimas,
* statybos,
* rinkos tyrimai,
* prekyba kompiuteriais ir programine įranga,
* baldų gamyba ir prekyba,
* viešbučiai ir restoranai,
* odontologų kabinetai,
* drabužių prekyba,
* miško ir medienos pramonė.
Šaltinis: „Creditinfo Lietuva“