Tačiau Baltarusija neišvengė finansinės krizės ir buvo priversta iš Tarptautinio valiutos fondo prašyti 2,5 mlrd. JAV dolerių.
Pats A.Lukašenka tikina, kad rublio devalvacija buvo TVF sąlyga gauti paskolą. Gruodžio 31 dieną Minskas sutiko su fondo reikalavimu ir po Naujųjų metų rublio vertę dolerio atžvilgiu sumažino nuo 2,2 iki 2,6.
Iš karto po to baltarusiai puolė į parduotuves, baimindamiesi milžiniško kainų šuolio, kai lentynas pasieks nauja banga importuotų prekių. „Neprisimenu tokių eilių nuo sovietų laikų, - gūžčiojo pečiais 38 metų namų šeimininkė Marina. - Mačiau, kaip prie šaldytuvo pripuolusi moteris šaukė, kad pasiėmė jį pirma, o kažkoks vyrai jai aiškino, kad šaldytuvą buvo užsisakęs“.
Baldų parduotuvės asistentė Tatjana pripažino, kad per tris dienas buvo parduota tiek, kiek paprastai parduodama per dešimt dienų. „Šiandien buvo daug nelaimingų žmonių. Jie negalėjo patikėti, kad mes jau viską pardavėme“, - pasakojo moteris.
Iki rublio devalvacijos vidutinė mėnesio alga Baltarusijoje siekė 400 JAV dolerių, dabar - 333 JAV dolerius.
Minsko Privatizacijos ir vadybos instituto ekonomistas Aleksandras Chubrikas mano, kad Centrinis bankas valiutą turėjo devalvuoti etapais, kad būtų sušvelnintas šokas. „Tai blogas žingsnis. Niekas jo nesitikėjo. Pagrindinė pasekmė - pasitikėjimo vyriausybės politika ir galbūt bankais žlugimas“, - teigia ekspertas.
Buvęs kolūkio pirmininkas A.Lukašenka, prezidentaujantis jau keturiolika metų, populiarumą pelnė dosniai finansuodamas tokias sritis, kaip sveikatos apsauga.
Po ginčo 2007 metais su savo tradicine sąjungininke Rusija dėl dujų tiekimo paskutinis Europos diktatorius siekė atsigręžti į Vakarus. Per pastaruosius aštuoniolika mėnesių Baltarusija demonstravo norą atlaisvinti ekonomikos varžtus. Už tai Baltarusija sulaukė pirmojo reitingų agentūrų „Moody's“ ir „Standard & Poor“ įvertinimų, privatizavo du telefoninio ryšio operatorius už 1,5 mlrd. JAV dolerių, atsisakė „auksinės taisyklės“ valstybės valdomoms bendrovėms ir įsileido daugiau užsienio kapitalo.
Tačiau A.Lukašenka vis dar negali toleruoti opozicijos ir iki šiol sulaukia Vakarų kritikos, kad draudžia susibūrimus, cenzūruoja žiniasklaidą ir sodina į kalėjimą oponentus.
Baltarusijos ekonominis kilimas dabar užstrigo. Rublį teko devalvuoti, finansiniai rodikliai smunka, o biudžeto išlaidos apkarpomos. Ekonomikos ministras gruodį sakė, kad šalies bendras vidaus produktas pirmąjį šių metų ketvirtį augs 7 proc., o tai yra 8,6 proc. mažiau nei pernai.
„Gruodį sulėtėjimo nebuvo - viskas laikėsi tvirtai. Todėl dabar pirmą kartą žmonės pajuto krizę. Jų perkamoji galia mažės“, - teigia „UniCredit“ analitikas Dmitrijus Gurovas.