Išsiskiria tik keturios valstybės, galinčios lygiuotis su kaimynais Vakaruose: Čekija, Slovakija, Slovėnija ir Lenkija. Slovėnija ir Slovakija sėkmingai prisijungė prie euro zonos. Čekijos ir Slovėnijos pragyvenimo lygis – aukštesnis nei Portugalijoje ar Graikijoje. Lenkija ir Čekija pritraukė daug tiesioginių investicijų bei pagal tarptautinio konkuravimo galimybes lenkia Portugaliją, Graikiją ir net Italiją.
Didžiausias slovėnų, čekų, slovakų ir lenkų pasiekimas – struktūrinės reformos, kurių dėka jų valstybės tapo mažiau pažeidžiamos ekonominių krizių metu. Tad nenuostabu, kad šios šalys siaučiančią ekonominę krizę geriau atlaiko nei jų kaimynai.
Visiškai kitoks vaizdas yra Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Šias valstybes vienija dideli vartojimo augimo tempai, finansuojami vis didėjančiais užsienio kreditais, ir mažas taupymas. Tokiu būdu jos tapo priklausomos nuo užsienio finansavimo. Todėl kilusi finansų krizė atsiliepė labai skaudžiai.
Didžiausia lietuvių ir jų likimo draugų klaida buvo ta, kad jie per pastaruosius metus nesugebėjo įgyvendinti šalį stiprinančių reformų. Todėl prasidėjusi recesija turėtų pridaryti šioms šalims daug žalos. „Deutsche Bank“ analitikai spėja, kad šių šalių bendrasis vidaus produktas smarkiai smuks. Dėl to padidės ekonominis atsilikimas nuo Vakarų Europos, kurį įveikti prireiks dar daugiau metų, nei buvo manoma.