Kiekvienas kada nors ieškojęs išsinuomoti butą žino, kad tarp
skelbimų rasti buto šeimininko numerį - beveik neįmanoma. Nekilnojamojo
turto agentūros yra uzurpavusios didžiąją rinkos dalį. Kad ir kiek
informacijos valdai, dažniausiai atsimuši į kietą agentūros sieną. O tuomet
jau privalai naudotis jos paslaugomis.
Jei turi pinigų ir butas tinka, susimokėsi vienkartinį 600-800 litų mokestį
už nuomos sutartį. Jei ne - 200 litų tik už buto pažiūrėjimą, tiksliau sakant, už
jo šeimininko telefono numerį. Tokių agentūrų, siūlančių pigesnes,
studentams skirtas paslaugas, yra dar daugiau.
Vilnietė Jolita (redakcijai žinomas tikrasis vardas ir pavardė) pasakoja
taip jau praradusi 400 litų. Su pirmąja agentūra ji sudarė sutartį prieš
mėnesį. Šia 200 litų kainuojančia sutartimi agentas įsipareigoja ne tik
suteikti tau pageidaujamo buto šeimininko kontaktus, bet ir padėti susirasti
butą.
Tokia paslauga taikoma neribotą laiką, tačiau iš minėtos agentūros
Jolita negauna žinių jau pora savaičių, o agentė į skambučius neatsako.
Paskambinau agentei, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Informacijos
internete apie agentūrą taip pat nebuvo. Įvedus į paiešką telefono numerį,
pateikė arba agentės vardą „Eglė IV“, arba elektroninį paštą nta.butai@gmail.com.
Tos pačios agentūros paslaugomis naudojosi ir kita vilnietė Rasa (redakcijai
žinomas tikrasis vardas ir pavardė).
Pasak jos, tokia paslauga yra puiki studentams, neturintiems pinigų ir laiko patiems ieškotis. Tačiau šia agentūra ji buvo nusivylusi, nes žinutės su buto šeimininkų telefono
numeriais buvo siunčiamos SMS žinutėmis tik kartą per savaitę, kai skelbimai
jau būdavo pasenę. „O juk geri butai dingsta per vieną dieną“, - teigė vis
dar buto neradusi studentė.
Pasak Rasos, dar vienas tokios agentūros minusas - nefiltruojama informacija.
Tarkim, jai reikia 2 kambarių buto, kainuojančio iki 1200 litų, o agentas siunčia ir
vieno, ir trijų kambarių butus, ir brangesnius nei buvo prašoma. „Iš esmės,
sutarties sąlygas agentūra įvykdė, nes informaciją teikė“, - sakė Rasa.
Susidomėjusi patraukliu skelbimu Jolita sudarė sutartį su kita agentūra,
įsikūrusia K.Donelaičio gatvėje. Tačiau gavusi buto šeimininko kontaktus,
mergina negalėjo jam prisiskambinti. Pasiskundus agentei, ši pasakė, kad
matyt, nespėjo ir butas jau išnuomotas.
Nepaisant šio nusivylimo, agentūra sutarties sąlygas vykdo, pasiūlymus
siunčia kasdien ir tik tuos, kurie yra aktualūs. Kartą Jolitai paskambinus
vienu telefonu, šeimininkas nustebo, kad jo numerį mergina gavo iš
agentūros.
Pasirodo, agentės numerius susirenka jų savininkams net nežinant.
Ir paskelbusi tokį numerį internete, tarkim, paimtą iš laikraščio skelbimo,
agentūra gali tikėtis 200 litų įplaukos iš interesanto.
Paskambinusi šios agentūros agentei sulaukiau nepatiklaus ir pikto atsako.
Atsiliepusi moteris neprisistatė. Paklausiau, kur paskambinau, tačiau ji
kažkodėl pradėjo slapstytis ir paklausė manęs, kam norėjau paskambinti.
Išgirdusi, kad jai paskambino žurnalistė, moteris nenorėjo prisistatyti ar
papasakoti apie agentūros veiklą.
„Kodėl turėčiau pasakoti, kiekviena agentūra turi savo darbo specifiką“, - piktinosi moteris.
Maloniai paaiškinau, kad renku informaciją apie visų agentūrų darbą ir, jei
ji nori tinkamai reprezentuoti savo įmonę, galėtų papasakoti apie jos
veiklą. Tačiau agentė vis tiek piktinosi, kam tokia informacija renkama, ir
padrikai atsakinėjo į konkrečius klausimus. „Taip jau ima ir visi pasakoja“, - stebėjosi ji.
Pasak agentės, vėliau prisistačiusios Aušra (pavardės ji nesutiko
atskleisti), kontaktus jiems teikia patys butų savininkai, o iš klientų, tai
yra, ieškančių buto yra imamas vienkartinis mokestis po to, kai šis butą
apžiūri. Apie kokius nors 200 litų ji neva negirdėjusi. Moteris sutiko
tik įvardyti agentūros pavadinimą - „NTA butai“.
Norėdama dar vieno komentaro, paskambinau į pirmą pasitaikiusią agentūrą,
kurios kontaktus radau interneto paieškoje. Agentūros NTA „Būsto erdvė“
tinklapyje buvo duoti du mobilieji telefonai. Paskambinau pirmuoju,
prisistačiau, paaiškinau, kad darau tyrimą. Dar viena pikta moteris teigė
žurnalistams nieko nekomentuosianti ir nesuprantanti mano tikslo.
Toliau šūkaudama ji bandė paaiškinti, kaip blogai gyvena agentūros, nes
niekas neperka ir nenuomoja, o studentų taip pat nebėra. Paklausta apie
vienkartinius mokesčius, ši supyko ir teigė dirbanti už grašius. „Negaliu
kalbėti, vairuoju“, - sušuko moteris ir numetė ragelį.
Paskambinau kitu numeriu. Atsiliepė ta pati moteris. Paprašyta prisistatyti
ji dar kartą numetė ragelį.