Vežėjai tvirtina neprisimenantys atvejo, kad Rusijos valdžia metų pradžioje leidimus duotų tik pirmajam ketvirčiui.
„Turime vos 31,8 tūkst. leidimų – beveik keturis kartus mažiau nei praėjusiais metais. Ar balandį galėsime važinėti į Rusiją, neaišku“, – nerimavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Prarastų pusę užsakymų
„Rusijoje išduodant leidimus svarbūs ne tik ekonominiai, bet ir politiniai aspektai. Šiuo metu Rusijos politikai Lietuvos nelabai myli. Mūsų politikai, matyt, žino, kodėl, ir turėtų susimąstyti“, – samprotavo A.Kondrusevičius.
Mažiau leidimų šiemet gavo ir Latvija bei Turkija, kuri aktyviai rėmė Gruziją konflikto su Rusija metu. Po to, kai Taline įsiplieskė konfliktas dėl Bronzinio kario paminklo, Rusijos susisiekimo ministerija ignoruoja ir Estijos vežėjus.
Praėjusiais metais Lietuvos vilkikai į Rusiją vyko apie 200 tūkst. kartų. Verslininkai skaičiuoja, kad vienas reisas jiems duodavo apie 14 tūkst. litų pajamų. Bendros pajamos galėjo siekti iki 2,8 mlrd. litų. Kelionės į Rusiją sudarė beveik pusę visų maršrutų.
Pernai Lietuva iš Rusijos gavo apie 160 tūkst. vienkartinių leidimų. Dar maždaug 900 vilkikų važinėjo su daugkartiniais leidimais.
Galėjo pakenkti krizė
Kadangi Rusija Lietuvai šįmet davė tikrai nepakankamai leidimų, mažiau jų gavo ir patys rusai. Jiems Lietuva buvo tapusi gana patogiu transporto koridoriumi į Vakarus.
Transporto specialistai neabejoja, kad norėdama pakenkti Lietuvai Rusija gali ryžtis apkartinti ir savo kompanijų gyvenimą – nurodyti joms važinėti tiktai per Baltarusiją ar Ukrainą.
Lietuvos susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento vadovas Šarūnas Baublys neatmeta galimybės, kad Rusijos politika galėjo pasikeisti dėl ekonominės krizės.
„Anksčiau Rusijos vežėjai daugiausia dirbo vidaus rinkoje. Važiuoti į Vakarus jiems neapsimokėjo. Tačiau dabar darbo pačioje Rusijoje sumažėjo. Gali būti, kad rusai Lietuvai suteikė mažiau leidimų norėdami palikti galimybę iš tarptautinių gabenimų daugiau užsidirbti vietos kompanijoms“, – teigė Š.Baublys.
Jis pripažįsta, kad dabartinė situacija nėra normali, nes vežėjai negali planuoti šių metų veiklos.
„Rusija niekada Lietuvai neduodavo tiek leidimų, kiek mes norėdavome. Rinka augo labai sarčiai, todėl jų visuomet neužtekdavo. Šiemet darbo dėl krizės galbūt bus mažiau, tačiau turimų leidimų mums tikrai neužteks“, – tvirtino Susisiekimo ministerijos atstovas.
Verslininkai jau nerimauja
A.Kondrusevičius įsitikinęs, kad Lietuvos vežėjai ir per krizę gautų užsakymų Rusijoje.
„Rusijos verslininkai neslepia mieliau samdantys lietuvius. Mūsų paslaugos brangesnės, tačiau lietuviai pareigingesni, jais galima pasitikėti“, – sakė „Linavos“ prezidentas.
Kai kurios Lietuvos bendrovės, netekusios leidimų, gali itin skaudžiai nukentėti.
„Su Rusija susiję užsakymai sudaro 98 proc. darbo. Šiemet daugkartinių leidimų gavome vos ne per pusę mažiau“, – pripažino 78 vilkikus turinčios bendrovės „Refta“ vadovas Artūras Grigaliūnas.