Tai buvo savotiškas gelbėjimosi ratas tvenkinių žuvininkystei. Tačiau dabar ši lengvata panaikinta. Buvusios ir taip aukštos gyvų, šviežių ir atvėsintų žuvų kainos šoktelėjo aukštyn dar 14 proc. Žuvys tapo neįperkamos platiesiems visuomenės sluoksniams.
Šviežių žuvų pardavimai prekybos tinkluose jau sumažėjo 40 proc. Tvenkinių žuvininkystės ūkiai dėl tokios padėties ketina mažinti gamybos apimtis, darbuotojų skaičių, atsisakyti investicijų ir pereiti prie ekologinės žuvininkystės. Bet tokiu atveju dar labiau pabrangtų žuvys ir jų produktai.
Tvenkinių žuvininkystė - senas verslas
Dar viduramžių rašytiniuose šaltiniuose minimas šis žmonių užsiėmimas, o tarpukario Lietuvoje tvenkinių būta jau 1500 hektarų.
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu prekines tvenkinių žuvis augina 19 bendrovių ir apie 50 ūkininkų. Šalyje yra 10,5 tūkst. ha pramoninių žuvininkystės tvenkinių.
Pagrindinė tvenkinių žuvų rūšis – karpiai. Šios žuvys sudaro apie 97 proc. visų tvenkiniuose auginamų žuvų. Vien tik Nacionalinei akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijai priklausančios įmonės, pasak šios žuvų augintojų organizacijos tarybos pirmininko Česlovo Kenstavičiaus, kasmet išaugina daugiau nei 3 tūkst. prekinių karpių.
Kasmet šalies gyventojams būdavo parduodama iki 2 tūkst. t šių žuvų, likusias eksportuodavo į Latviją, Lenkiją, Švediją ir kitas Europos šalis.
Be prekinių žuvų, bendrovės kasmet išaugina apie 15-20 mln. vienvasarių ir 4-5 mln. dvivasarių karpių. Žuvininkystės ūkiai taip pat augina ir kitų vertingų žuvų jauniklių, juos išleidžia į natūralius vandens telkinius – ežerus bei upes.
Ekologiškos technologijos - mažesnė savikaina
Karpių šėrimui kasmet sunaudojama apie 6-7 tūkst. t pašarų, iš jų 50-60 proc. sudaro grūdai. Č. Kenstavičiaus paskaičiavimu, vienam kilogramo svorio karpiui išauginti reikia 4 kg pašarų. Jie sudaro 60 proc. žuvų savikainos. Todėl visi žuvininkystės ūkiai suinteresuoti kuo mažiau naudoti pašarų, orientuojasi į ekologiškai švarią produkciją, kuo mažesnę vandens taršą, kitaip sakant – į ekologinę žuvininkystę. O ekologiškai auginant žuvis mažiau reikia ne tik pašarų, bet ir trąšų tvenkiniams. Tačiau visos šios priemonės siejasi su tvenkinių produktyvumu, kuris sumažėja iki 500-700 kg/ha. Be to, ekologiškai išauginti karpiai yra brangesni nei išauginti tradiciniu būdu.
Siekiant didesnio tvenkinių produktyvumo gerinamos šių žuvų veislės. Šia veikla užsiima Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Šilavoto filialas. Čia vykdomi karpių selekcijos, produktyvių vietinių ir įvežtų iš kitų šalių kryžminimo ir veislių gerinimo, atsparumo ligoms tyrimo darbai, reprodukuojami Lietuvos (Bubių), Vakarų Ukrainos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos karpiai, įvertinami tarpveisliniai mišrūnai.
Tačiau karpių išauginimas Europos šalyse mažėja, daugiau dėmesio skiriama lašišinių žuvų auginimui. Tokios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje. Tvenkiniuose vis dažniau auginama lydekų, sterkų, peledžių ir kitų žuvų. Nepamirštamos ir žolėdės žuvys. Iš šios rūšies žuvų mūsų sąlygomis gerai auga amūrai.
Pasauliniu mastu daugiausia auginama upėtakių – 80 proc., karpiai sudaro tik 8 proc. visų auginamų žuvų, Europos Sąjungos 14 šalių vis dar dominuoja karpiai – 67 proc., o naujose ES šalyse narėse karpiai sudaro 97 proc. Žuvininkystės departamento prie ŽŪM generalinis direktorius Aidas Adomaitis mano, kad ir mūsų tvenkinių žuvininkystės ūkiai, be karpių, pradės intensyviau auginti ir kitas vertingas prekines žuvis.
Tvenkinių žuvis dusina PVM
Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai 12 kg žuvų produktų. Šis skaičius gerokai sumažėjęs, palyginti su ankstesniais metais. Pavyzdžiui, 2000 m. vienam gyventojui teko 13,9 kg. Mažiausiai suvartota 1993 m. – tik 8,5 kg.
Europos Sąjungos šalyse narėse vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 26 kg žuvų ir jų produktų.
Būtų neteisinga teigti, kad lietuviai nemėgsta žuvų. Sunku, tiesiog neįmanoma įsivaizduoti lietuviško vaišių stalo be žuvų patiekalų. Pastaruosius kelerius metus žuvų produktų suvartojimo sumažėjimas sietinas su labai padidėjusiomis jų kainomis.
Jau negrįžtamoje praeityje karpių kilogramo kaina 9-10 Lt. Šiuo metu, kai panaikinta PVM lengvata, gyvos, šviežios ir atvėsintos žuvys pabrango dar 14 proc. Anksčiau, kaip kitose ES šalyse narėse, taip ir pas mus PVM buvo sumažintas iki 5 proc. Naujoji Vyriausybė savo antikrizinėje programoje lengva ranka nubraukė tas lengvatas ir dar 1 proc. padidino PVM – iki 19 proc.
- Mums, žuvų augintojams, susiklostė labai bloga padėtis. Be to, kad panaikino PVM lengvatą, 3-4 ct už 1 kWh pabrangino elektros energiją, o mes labai daug jos sunaudojame, siurbdami vandenį į tvenkinius. Sumažėjus žuvų pardavimui neturime kur dėti išaugintų žuvų.
Joms išlaikyti reikia daug pašarų, o prieaugis bus mažas. Ką daryti su vienvasariais ir dvivasariais karpiais, kurie tvenkiniuose? Auginti juos toliau? Problemų daug. Vasario pradžioje rinksimės visi Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos žuvininkystės įmonių vadovai ir svarstysime, ką daryti, - „ŪP“ sakė Č. Kenstavičius. Jo nuomone, teks mažinti gamybą, atleisti dalį žmonių, nes kitos išeities nėra.
Vyriausybė kurčia
Eksportuoti karpius į kitas šalis – nuostolinga, labai mažai moka, o eksporto nesubsidijuoja. „Prieš Naujuosius metus paskaičiavome, kad PVM šviežioms ir atvėsintoms žuvims sudaro 3 mln. Lt. Tai labai nedaug, o žuvininkystės ūkiams – dideli pinigai. Mes parašėme Seimui, Vyriausybei ir ŽŪM laišką, kuriame nurodėme, iš kokių rezervų galima tokią sumą ištraukti. Iki šiol nė iš vienos institucijos negavome atsakymo. Įsitikinau, kad niekas nenori tartis“, – bėdojo asociacijos tarybos pirmininkas Č. Kenstavičius.
Negrąžinus PVM lengvatų šviežioms ir atvėsintoms žuvims, visų akys krypsta į prekybininkus. Tačiau ir jie ne kažin kiek gali sumažinti kainas. Pasak UAB „Maxima LT“ atstovės spaudai Renatos Saulytės, visuose prekybos taškuose pabrango šie produktai, vieni daugiau, kiti mažiau. Labiausiai (13 proc.) pabrango karpiai ir lašišos. „Dėl žuvų kainų kalbama su tiekėjais, bet ir mes ieškome būdų, kaip tą kainą sumažinti. Jau nuo vasaros mažėja vartojimas. Jeigu mes neamortizuotume tų kainų, neieškotume bendrų sprendimų su tiekėjais, nežinia, kas būtų. Eiliniam žmogui dabar jau nėra galimybių vartoti šviežią mėsą bei žuvis“, – „ŪP“ aiškino prekybininkų padėtį R. Saulytė.
„Norfos“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis kategoriškai pareiškė, kad gyvoms, šviežioms, atvėsintoms žuvims kainos padidėjo tiek, kiek buvo padidintas PVM, t.y. 14 proc. Šaldytų žuvų kaina padidėjo 1 proc., nes tiek buvo padidintas PVM. Tačiau D. Ryliškis sakė, kad kainos „Norfos“ tinklo parduotuvėse keliais centais gali skirtis. Tai esą priklauso nuo vietovės, gyventojų perkamosios galios ir nuo žuvų tiekėjų.
Žuvininkystės departamento prie ŽŪM vadovas A. Adomaitis puikiai žino tvenkinių žuvų augintojų padėtį, tačiau kitokios išeities, kaip mažinti žuvų auginimą, didinti rūšingumą bei pereiti į ekologinį ūkininkavimą, jis kol kas nemato.