Mažiausiai 10 metų moki pinigus draudimo bendrovei, kasmet atgauni 24 proc. įmokų, o atsiimdamas sukauptas lėšas sumoki valstybei 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Apskaičiuoti labai paprasta: žmogaus kišenėje lieka 9 proc. sumos. Tokio dydžio lengvata valstybė skatino savo gyventojus taupyti lėšas. Bet taip buvo tik iki praėjusių metų pabaigos.
Po mokesčių reformos lengvata apvirto aukštyn kojomis. Dabar gali toliau mokėti pinigus draudimo bendrovei, bet atgausi tiktai 15 proc. O atsiimant pinigus valstybei teks atiduoti jau 21 proc., mat reikės sumokėti ir sveikatos draudimo mokestį.
Taigi plius 9 procentai po mokesčių reformos pavirto minus 6 procentais.
Išmoka nebus apmokestinta tik tiems, kurie mokės draudimo bendrovei iki pensijos ar kaups lėšas savo vaikams. Nesikeis ir iki 2003 m. sausio 1-osios sudarytų sutarčių apmokestinimas. Tačiau po šios datos kaupti pinigus yra susigundę beveik 300 tūkst. žmonių.
Pasipiktinę tokia tvarka, dalis žmonių suskubo nutraukti draudimo sutarčių.
Draudikai tvirtina, kad praėjusį gruodį tokių buvo nuo 20 iki 100 proc. daugiau nei įprastai.
***
Vilnietis Remigijus Juchnevičius savo gyvybę apdraudė prieš trejus metus.
„Norėjau garantijų, kad susirgęs ar patyręs traumą turėčiau papildomų pinigų gydytis. Be to, viliojo ir galimybė sutaupyti.
Kai pasibaigs draudimo sutartis, bendrovė žadėjo išmokėti didesnę sumą, nei aš įmokėjau“, - pasakojo renginių organizavimo įmonėje dirbantis 25 metų jaunuolis.
Kas mėnesį draudikams jis moka po 50 litų. Dalį įmokų kasmet susigrąžina deklaravęs pajamas.
„Gaudavau tik po šimtą kitą litų.
Tačiau tai man - didelė suma. Pinigus skirdavau studijoms, kurios gerokai patuština kišenę“, - prisiminė Mykolo Romerio universitete studijuojantis R.Juchnevičius.
Jo išlaidos dar labiau padidėjo, kai iš banko paėmė paskolą ir įsigijo nedidelį butą.
Neseniai sužinojęs, kad lengvata nuo šių metų tapo mažesnė už būsimus mokesčius, R.Juchnevičius niekaip nerado paaiškinimo tokiam valdžios sprendimui: „Tai reiškia, kad pasibaigus draudimo sutarčiai aš sukaupsiu mažiau nei planavau. Tai nesąžininga.
Mokesčiai tapo didesni už lengvatą. Kam tada ji išvis reikalinga?“
***
Norėdamos nuraminti į paniką puolusius klientus kai kurios draudimo bendrovės ėmė dalyti patarimus, kaip apeiti šiais metais įsigaliojusią nepalankią mokesčių politiką.
„Žmonėms siūlome išeitį - pailginti sutarties laikotarpį iki pensinio amžiaus, nes valstybė skatina lėšas taupyti iki pensijos.
Tiesa, toks sprendimas gali tikti ne visiems, ypač jauniems žmonėms, kuriems iki pensijos liko dar daug metų“, - pripažįsta bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė.
Yra ir kita išeitis: pakeitus draudimo sutartį pinigų gavėju galima įrašyti savo vaiką, nesulaukusį 26 metų.
„Taip pat galima pratęsti sutartį iki pensijos, tačiau nepervedinėti įmokų. Kurį laiką nemokėti įmokų, tačiau nenutraukti sutarties, mes siūlome ir klientams, susidūrusiems su finansiniais sunkumais“, - pataria bendrovės „Hansa gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
Tiesa, tokiu pasiūlymu naudotis apsimokėtų tik neilgai. Net ir negaudamos naujų įmokų daugelis draudimo bendrovių iš anksčiau sukauptos sumos išskaičiuotų administravimo mokesčius.
Kai kurie draudikai įsitikinę, kad anksčiau ar vėliau jų klientams nepalankius mokesčius valdžia pakeis. Dėl to jie ketina derėtis su Finansų ministerija.
„Tai yra klaida. Mes įsitikinę, kad tokia tvarka bus taikoma neilgai. Gyventojams nereikėtų skubėti nutraukti draudimo sutarčių“, - gyvybę apsidraudusius klientus ramino bendrovės „Aviva Lietuva“ valdybos narys ir pardavimo direktorius Kęstutis Motiejūnas.
„Naujoji mokesčių aplinka iš pradžių tikrai neigiamai paveiks draudimo rinką. Mokesčių lengvatos yra svarbus motyvas draustis“, - pripažįsta bendrovės „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“ Draudimo departamento vadovas Rimgaudas Staigis.
Kad naujoji tvarka nepalanki žmonėms, pripažįsta ir draudikų veiklą kontroliuojančios Draudimo priežiūros komisijos narė Irmina Judickaitė.
„Kadangi valstybė iki šiol finansiškai skatino gyvybės draudimą, naujus mokesčius galima vertinti visiškai priešingai.
Sunku pasakyti, ar tai padaryta sąmoningai, ar suklysta per skubėjimą, kai parlamentarai posėdžiavo ir naktimis.
Kita vertus, kiekviena lengvata valstybei kainuoja, o dabar laikai ne patys geriausi“, - samprotavo I.Judickaitė.
***
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojai nutraukė daugiau draudimo sutarčių nei įprastai. Gal tai įvyko ne sužinojus apie naujus mokesčius, o dėl į bedugnę krintančių akcijų kainų, kartu ir vis nuvertėjančių santaupų? Juk pasirinkus investicinį draudimą būsimas pelnas priklauso ir nuo investicijų sėkmės.
„Tie, kas išsigando pingančių akcijų, sutartis nutraukė gerokai anksčiau. Šįkart priežastys visai kitos“, - atvirauja bendrovės „Hansa gyvybės draudimas“ vadovas M.Jusius.
Pavyzdžiui, ši bendrovė praėjusiais metais per mėnesį vidutiniškai nutraukdavo maždaug 500 draudimo sutarčių, o gruodį - 650 sutarčių.
Panaši padėtis ir kitose didžiosiose draudimo bendrovėse. „SEB gyvybės draudimo“ klientai gruodį nutraukė 472 draudimo sutartis - dvigubai daugiau nei ankstesniais 2008 m. mėnesiais.
Penktadaliu daugiau sutarčių gruodį nutraukė ir „Ergo Lietuva gyvybės draudimo“ bei bendrovės „Aviva Lietuva“ klientai.
„Nutraukti sutarčių pirma laiko neapsimoka. Paskubėję žmonės priima neapgalvotus sprendimus ir dažnai nukenčia dar labiau“, - sako Draudimo priežiūros komisijos narė I.Judickaitė.
Nutraukus sutartį pirma laiko, taip pat reikia sumokėti mokesčius. O sukaupta suma dėl nuosmukio vertybinių popierių rinkose yra gerokai sumenkusi.
I.Judickaitė daro prielaidą, kad po 15 ar 20 metų, kai baigs galioti draudimo sutartis, sumokėję 21 proc. mokestį žmonės greičiausiai praras ne tiek jau ir daug, nes pinigų vertė mažėja. Taigi naudotis lengvata ir kasmet atgauti 15 proc. įmokų vis tiek gali apsimokėti.
***
Net ir sumokėję didesnius mokesčius, dalis gyventojų gali tikėtis sukaupti ir didesnę sumą negu sumokėjo lėšų.
Išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos draudimo rūšies.
Labiausiai gali pasisekti pasirinkus rizikingiausią draudimo formą - investicinį draudimą. Šiuo atveju sėkmę lemia vertybinių popierių, į kuriuos investuota, kaina. Tiesa, krizės atveju, kaip yra dabar, tokių santaupų vertė labiausiai krinta.
Kur kas mažiau uždirbti ir dėl nepalankių mokesčių nukentėti gali pasirinkusieji klasikinį draudimo būdą.
Šiuo atveju pelnas būna kuklesnis, nes investavimo rizika tenka pačiai draudimo kompanijai.
Todėl ji paprastai žmonių pinigus investuoja į įvairių valstybių vyriausybių vertybinius popierius. Jie duoda mažesnį, tačiau stabilų ir garantuotą pelną.
Investicines draudimo sutartis šiuo metu yra sudarę daugiau kaip 180 tūkst. gyventojų. Tradiciniu gyvybės draudimu yra apsidraudę dar apie 140 tūkst. žmonių.
***
Draudimo bendrovių vadovai tikina, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių sudarydami sutartis galvoja ne apie lengvatas, o apie draudimo naudą. Todėl norinčiųjų draustis gali sumažėti tik laikinai.
Neturintiems jokios sutarties pirmiausia siūloma rinktis tradicinį gyvybės draudimą. Mirties atveju artimieji gautą kompensaciją galėtų naudoti grąžinti paskoloms, būtiniausioms išlaidoms netekus vieno iš maitintojų.
Investicinį gyvybės draudimą geriau rinktis norint kaupti lėšas ateičiai. Kadangi didžioji dalis draudimo bendrovėms pervedamų pinigų investuojama, kompensacija dėl mirties, ligos ar traumos turint tokį draudimą būna kur kas mažesnė.
Po mokesčių reformos sumažėjo visos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos. Iki šiol gyventojai atgaudavo tokią išlaidų studijoms, gyvybės draudimui ar būsto paskolos palūkanoms dalį, kiek GPM sumokėdavo (pernai - iki 24 proc.).
Tačiau politikai šiemet mokestį išskaidė į 15 proc. GPM ir 6 proc. sveikatos draudimo mokestį.
Realiai gyventojai valstybei atiduos 21 proc. savo pajamų. Tuo tarpu bus galima susigrąžinti ne daugiau kaip 15 proc. išlaidų, kurioms taikoma lengvata, - tiek, koks dabar yra GPM tarifas.
Kaip ir iki šiol, bus apmokestinama tik draudimo įmokoms prilygstanti suma. Iš investicijų uždirbtas pelnas neapmokestinamas.
* * *
Jokios klaidos nėra
Ingrida Šimonytė, Finansų ministerijos sekretorė
„Patvirtinę naują gyventojų pajamų apmokestinimo tvarką politikai, mano nuomone, tikrai nesuklydo.
Ir anksčiau maždaug 30 proc. sumos, kuri buvo atskaitoma kaip gyventojų pajamų mokestis, atitekdavo sveikatos draudimui. Dabar šie mokesčiai tik atskirti. Žmonės gali geriau matyti, kiek pinigų tenka sveikatos apsaugai.
Taip, patys tarifai pasikeitė. Tai atsitiko mažinant gyventojų pajamų mokestį. Prieš kelerius metus jis siekė 33 proc., po to 27 proc., pernai - 24 proc., o dabar tik 15 proc. Taigi keičiantis mokesčiams lengvata kasmet mažėjo.
Nenorėčiau sutikti su nuomone, kad valstybė neskatina draustis. Dabar mes skatiname pinigus kaupti vaikų mokslui ir gyvenimo pradžiai, taip pat senatvei. Dėl šių priežasčių jaunesniems kaip 26 metų asmenims bei sulaukusiesiems pensinio amžiaus pajamos iš gyvybės draudimo, pasibaigus sutarties galiojimui, bus neapmokestinamos“.
* * *
Gyvybės draudimo rinka buksuoja
* Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, praėjusių metų sausio-lapkričio mėnesiais Lietuvos gyventojai investicinį gyvybės draudimą rinkosi rečiau nei 2007 m. tuo pat metu.
* Per 11 mėnesių buvo sudaryta beveik 50 tūkst. naujų sutarčių - 1600 mažiau nei 2007 m. tuo pat metu.
* Tuo tarpu besirenkančiųjų tradicinį gyvybės draudimą ir toliau daugėjo. Per 11 praėjusių metų mėnesių buvo sudaryta beveik 36 tūkst. sutarčių - 10 tūkst. daugiau nei 2007 m.
* Praėjusių metų spalį Lietuvos gyventojai gyvybės draudimo sutarčių pasirašė beveik 15 proc. mažiau nei 2007 m. tą patį mėnesį. Lapkritį naujų sutarčių pasirašyta net 27,4 proc. mažiau.
* Ankstesniais metais norinčiųjų draustis metų gale ir pasinaudoti mokesčių lengvatomis padaugėdavo, tačiau pernai to nebuvo.
* Investicinio gyvybės draudimo populiarumas smuko dėl nepalankios padėties akcijų rinkose - pastarąjį pusmetį įmonių akcijos pigo.
* Spėjama, kad norą draustis slopino ir lėtėjantis šalies ūkio augimas - žmonėms lieka mažiau lėšų taupyti.
* Mažėja ne tik pasirašomų naujų draudimo sutarčių. Traukiasi ir įmokų dydis. Dėl to gyvybės draudimo rinka per 2008 m. sausio-lapkričio mėnesius sumenko beveik 31 proc. ir siekė 475 mln. litų.
* Gyvybę Lietuvoje draudžia 10 bendrovių. Tačiau keturis penktadalius sutarčių sudaro didžiosios kompanijos - „Hansa gyvybės draudimas“, „SEB gyvybės draudimas“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ir „Aviva Lietuva“.