2005-ųjų pavasaris. Draudimo priežiūros komisija (DPK) reikalauja bendrovės „Ingo Baltic“ didinti įstatinį kapitalą. Įmonė visus maitina pažadais apie mistinius investuotojus iš Rusijos.
„Ingo Baltic“ netenka licencijos teikti kai kurias draudimo paslaugas, o po kelių mėnesių jai iškeliama bankroto byla.
2008-ieji. Vienintelė minimalaus garantinio fondo (3,2 mln. eurų) nesuformavusi draudimo bendrovė – „Baltijos garantas“ žada tuoj pat tai padaryti ir tikina, kad baigiamos derybos su investuotoju, paskui kurį sklinda rusiško kapitalo kvapas.
2009-ųjų sausio 20-oji. DPK atima iš „Baltijos garanto“ teisę teikti draudimo paslaugas privatiems asmenims – jai galima sudarinėti tiktai muitinės laidavimo sutartis.
Kadangi abiem įmonėms – ir bankrutuojančiai, ir kol kas dar gyvuojančiai dirigavo tas pats veikėjas – Jonas Beržinskas, nesunku nuspėti, kas bus toliau.
Kantrybė jau trūko
„Visos draudimo bendrovės, kaip privaloma, jau suformavo minimalius garantinius fondus, išskyrus „Baltijos garantą“.
Mes pratęsėme jiems terminą, nes įmonė derasi su investuotojais iš Kipro. Tačiau tai – tik žodžiai, o veiksmų nematome“, – pareiškė DPK pirmininkas Mindaugas Šalčius.
„Baltijos garantui“ trūksta nemažai: 7 milijonų litų.
Tad baiminantis, kad bendrovė nebesugebės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jai laikinai atimta teisė nuo vasario 2-osios sudarinėti 10 draudimo rūšių sutartis.
„Neužkertame niekam kelių: jei atsiras investuotojas ir įmonė gaus papildomą finansų injekciją, atšauksime savo sprendimą. Bet jeigu iki kovo 30-osios garantinis fondas nebus suformuotas, iš bendrovės bus išvis atimta draudimo veiklos licencija“, – sakė M.Šalčius.
Jei niekas nesikeis, nuo kovo 1-osios licencija iš pradžių bus sustabdyta.
Kaltina tik aplinką
„Baltijos garanto“ advokatas Linas Jakas sielojosi, kad bankroto link stumiama neva pelningai dirbanti įmonė, mokanti didžiulius mokesčius valstybei.
Anot jo, kalta pernelyg greitai vykdyta mokesčių reforma, dėl kurios potencialūs investuotojai iš Kipro „Attleborough Holding“ nenori baigti derybų.
Tačiau šios derybos vyko jau tada, kai apie mokesčių reformą dar niekas net nekalbėjo.
„Investuotojas ilgai nepateikė reikiamų dokumentų, todėl DPK delsė išduoti jam leidimą. Dabar jis yra, bet padėtis rinkoje pasikeitė, tad prognozuoti derybų baigtį būtų labai sunku“, – pripažino L.Jakas.
Įmonė svarsto galimybę apskųsti DPK sprendimą dėl apribotos veiklos, nes turi pakankamai turto ir lėšų įvykdyti savo įsipareigojimus.
Iš vienos kišenės į kitą?
Bankrutavus bendrovei „Ingo Baltic“ buvę jos darbuotojai atvirai pasakojo, kaip paskutiniais įmonės gyvavimo mėnesiais „Baltijos garantas“ jų vardu veikė kaip tarpininkas, o už sutarčių sudarymą imdavo keliasdešimt procentų jų vertės.
Spėjama, jog taip iš „Ingo Baltic“ į kitą J.Beržinsko vadovaujamą bendrovę pateko nemažos sumos.
Kur jos dabar, jei įmonė nebeturi lėšų suformuoti garantinį fondą, gali atsakyti tik teisėsaugininkai.
Vieša paslaptis, kad J.Beržinskas ir jo šeimos nariai yra įsigiję nemažai nekilnojamojo turto prestižinėse šalies vietose.
Tyrimas dar nenutrauktas
Pradėjus „Ingo Baltic“ bankroto procedūrą, J.Beržinskas persikraustė į ne mažiau šiltą kėdę – tapo „Baltijos garanto“ valdybos pirmininku ir juo tebėra iki šiol.
Nenuostabu, kadangi pastaroji bendrovė buvo ir viena „Ingo Baltic“ akcininkių. Lygiai kaip ir J.Beržinskas, turintis nemažą „Baltijos garanto“ akcijų paketą.
Prieštaringai vertinamo verslininko atžvilgiu 2007-aisiais buvo pradėtas tyrimas dėl galimo lėšų iššvaistymo. Jis iki šiol nenutrauktas.
Be J.Beržinsko, „Baltijos garanto“ akcininkė yra ir muitinės tarpininkavimu užsiimanti bendrovė „Balgva“, kuriai vadovauja Vitalijus Geržonas.
Pastarasis daugiau nei prieš dešimtmetį, valdant tuometei Lietuvos demokratinei darbo partijai (dabartiniams socialdemokratams), vadovavo Muitinės departamentui.
Pirmininkas apsidraudė
Sprendimą apriboti „Baltijos garanto“ veiklą DPK priėmė antradienį. „Lietuvos ryto“ žiniomis, dar pirmadienį apie tai buvo informuota Vyriausybė.
DPK pirmininkas M.Šalčius neslėpė dažnai apsilankantis Vyriausybėje, tačiau tik pacitavo draudimo įstatymo nuostatą, kad jo komisija apie esminius pokyčius, turinčius įtakos draudimo įmonių veiklai, privalo informuoti Vyriausybę.
Tokia nuostata atsirado po „Ingo Baltic“ bankroto.
* * *
Mastai – mažesni
* Po „Ingo Baltic“ bankroto nutrūko apie 100 tūkst. draudimo sutarčių. Ši įmonė teikė privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugas, todėl vairuotojai tapo bendrovės kreditoriais.
* Net ir dabar, praėjus daugiau nei 3 metams, „Ingo Baltic“ kreditorių, su kuriais vis dar neatsiskaityta, yra per 35 tūkst.
* Klestėjimo laikotarpiu „Ingo Baltic“ per metus surinkdavo apie 40 mln. litų įmokų.
* „Baltijos garantas“ gauna 11-14 mln. litų įmokų. Apie 60 proc. bendrovės portfelio sudaro trumpalaikės muitinės laidavimo sutartys. Su fiziniais asmenimis dabar sudarytų sutarčių tėra apie 7 tūkst.