Statistikos departamento duomenimis, žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo vidutiniškai 24,4 proc. mažesnės nei 2007-ųjų paskutinį mėnesį.
Šalies gamintojų maisto produktų ir gėrimų kainos per šį laikotarpį pakilo 5,6 proc. Įskaičius ir užsienyje pagamintą produkciją, maistas ir nealkoholiniai gėrimai per metus pabrango net 10,9 proc.
Atpirkimo ožiai – tie patys
„Manau, didžioji dalis šio skirtumo atiteko prekybininkams.
Galbūt šiek tiek nusigriebė ir perdirbėjai“, – spėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Tokie įtarimai turi pagrindo: dar praėjusiais metais buvo atliktas tyrimas, po kurio paaiškėjo, kad net perdirbėjams mažinant kainas parduotuvėse pinga ne visi produktai.
Rinkoje – perteklius
Tačiau dėl smunkančių supirkimo kainų kalti ir patys ūkininkai. Dalis jų jau nuo seno įpratę: jeigu pernai buvo didelės javų kainos, sėsime būtent juos.
Po pelningų 2007-ųjų pernai grūdininkyste susivilioję žemdirbiai užlipo ant grėblio: javų kainos drastiškai krito visame pasaulyje, nes daugelyje šalių nuimtas labai geras derlius.
Lietuvoje praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2007 metų mėnesiu, javai buvo pigesni net 41,5 proc.
Pavyzdys – suomiai
„Grūdų mūsų vidaus rinkai reikia apie 2 mln. tonų per metus, o pernai prikulta dvigubai daugiau. Tas pat ir dėl pieno, kurio primelžiama maždaug pusantro karto daugiau, nei yra poreikis. O stringant eksportui kainos iš karto krinta.
Kodėl suomiai visoje Europos Sąjungoje už pieną gauna daugiausia?
Todėl, kad jie gamina tik tiek, kiek reikia savo rinkai“, – negailėjo kritikos dabartiniam žemės ūkiui J.Talmantas.
Tuo tarpu šalies mėsinių galvijų ir kiaulių augintojai, kurių lieka vis mažiau, vidaus rinkos poreikių nepatenkina – supirkimo mastai krinta, todėl vis daugiau mėsos tenka atsivežti iš užsienio.
Paspringo ES parama
Padėtis mėsos sektoriuje gali blogėti ir toliau, nes kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, tebegalioja lengvatinis 5 procentų pridėtinės vertės mokestis šviežiai mėsai.
„Kol nebus bent kasos aparatais pažaboti smulkiaisiais verslininkais prisidengę prekeiviai, kurie pardavinėja lenkišką kiaulieną, tol mūsiškę auginti bus nuostolinga“, – aiškino Ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Dar prieš keletą metų daugelis mėsos perdirbimo įmonių prašė SAPARD paramos plėsti veiklai ir ją gavo.
Tačiau išaugus gamybos pajėgumams, šalyje paprasčiausiai ėmė stigti žaliavos.
Todėl jau ne viena už ES pinigus pastatyta moderni mėsos perdirbimo gamykla pastaruoju metu priėjo liepto galą.