„Galbūt ne visi bankai dirbs pelningai, tačiau žvelgiant pagal dabartinę situaciją, manau, kad pelno bus”, - prognozavo R.Šarkinas.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai pernai kartu uždirbo 902,6 mln. litų neaudituoto pelno – 21,9 proc. mažiau nei 2007 metais, kai jų bendras pelnas siekė 1,156 mln. litų.
„Nuo šių metų pradžios bendras indėlių padidėjimas sudaro 23 mln. litų. Reikia pasakyti, kad indėlių sumos labai svyruoja – vieną dieną auga, kitą jau mažėja“, - sakė R.Šarkinas.
Paklaustas, ar tai nerodo, kad gyventojai abejoja lito patikimumu, Lietuvos banko vadovas nebe pirmą kartą patikino, kad jokio lito devalvacijos pavojaus nėra.
„Nėra pavojaus, kad litas gali būti devalvuotas. Dabar išleidžiami litai yra 126 proc. dengiami užsienio valiuta ir aukso atsargomis“, - aiškino jis.
Kalbėdamas apie išaugusias paskolų litais palūkanas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas sakė, kad jos turėtų mažėti, kai komerciniuose bankuose padidės indėlių nacionaline valiuta dalis.
Šių metų sausio 1 dieną bankuose laikomi indėliai sudarė 38,2 mlrd. litų ir per metus sumažėjo 1,9 mlrd. litų, arba 4,7 procento. Indėlių sumažėjimą nulėmė per metus 2,5 mlrd. litų, arba 19,4 proc. sumažėję privačių įmonių indėliai ir 1,2 mlrd. litų (per pusę) sumažėję valstybės ir savivaldybių indėliai.
O gyventojų indėliai, nors ketvirtąjį ketvirtį ir sumažėjo, per metus išaugo 1,5 mlrd. litų, arba 6,4 procento. 2007-aisiais gyventojų indėliai augo 26,8 procento.
R.Šarkinas teigė, kad sumažėjus palūkanoms, yra rezervo augti ir būsto paskoloms.
„Pernai būsto paskolų augimas sudarė 24 proc. ir yra galimybių jam dar augti. Europos Sąjungoje būsto paskolų santykis su BVP vidutiniškai sudaro 41 proc., pas mus - 18,6 procento. Rezervų augimui dar tikrai yra“, - dėstė R.Šarkinas.
Pasak jo, išjudinti pastaruoju metu sustingusią paskolų rinką turėtų Vyriausybės žadamas 4 mlrd. litų vertės verslo gaivinimo planas.
„Dabar dar tikrai neaišku, ar šių pinigų užteks, tačiau bankų situacija tikrai pagerėtų“, - tikino Lietuvos banko vadovas.
Jis pridūrė nematantis jokios tragedijos, jeigu Lietuvai vis dėl to tektų skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos ar kitų Europos Sąjungos šalių.
Paklaustas, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas euras, R.Šarkinas sakė, kad reali data – 2011-2012 metai.
„Kelis artimiausius mėnesius infliacija šalyje dar didės, tačiau vėliau pradės mažėti. Pagal šį kriterijų reikalavimus galėtume atitikti 2010 metais, o palankiai susiklosčius situacijai - gal net šių metų pabaigoje. Tačiau yra ir kitų veiksnių. Žvelgiant realiai, manau, kad eurą galima įsivesti 2011-2012 metais“, - teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.