Įtarimų kilo Šiaulių rajono individualios įmonės savininkui Mindaugui Kaziūnui, įrenginėjančiam ir prižiūrinčiam dujų katilus.
„Ne vienas klientas skundėsi, kad dujų vartojimas sausį padidėjo neproporcingai oro temperatūrai“, – sakė M.Kaziūnas.
Patyrė savo kailiu
Pats įmonės savininkas savo 100 kvadratinių metrų bute turi įsirengęs dujinį šildymo katilą. Pernelyg šilumos netaupanti šeima per mėnesį sunaudoja apie 200, šaltesnį mėnesį – 300 kubinių metrų dujų.
„Šį mėnesį savaitę atostogavome ir palikome katilą veikti budėjimo režimu, kad palaikytų vos 15 laipsnių temperatūrą. Nepaisant to, netgi nesibaigus sausiui skaitiklis rodė, kad sunaudota daugiau nei 400 kubinių metrų. Tokio skaičiaus dar nebuvau matęs.
Pats nusimanau apie katilus ir pastebėjau, kad pasikeitė jo liepsna, katilas įkaista iki reikiamos temperatūros ne taip greitai, kaip anksčiau“, – gūžčiojo pečiais M.Kaziūnas.
Dujos – nekaloringos?
Kubiniame metre dujų privalo būti ne mažiau kaip 7,6 tūkst. kilokalorijų. Jei taip nėra, dujų sunaudojama daugiau negu įprastai.
„Aišku, vartotojui visada atrodo, kad jis sunaudoja per daug.
Tačiau šįkart pasigirdo įvairių spėjimų dėl dujų kokybės. Tik ją labai sudėtinga patikrinti“, – sakė „Junkers“ dujų katilų klientų aptarnavimo Lietuvoje vadovas Alvydas Deltuva.
Dujininkai ginasi
Tiesa, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija kol kas nėra įregistravusi nė vieno skundo dėl gamtinių dujų kokybės.
„Lietuvos dujų“ kainodaros skyriaus vadovas Mindaugas Kirslys pripažino, kad dujų kaloringumas gali skirtis, tačiau tik keliais procentais.
„Tai priklauso nuo telkinio, iš kurio jos išgaunamos.
Vasarą mūsų tiekiamų dujų kubinio metro energetinė vertė galbūt siekė 8,3 tūkst. kilokalorijų, dabar, pasikeitus telkiniui, – galbūt apie 8 tūkst.
Tačiau tai bet kuriuo atveju gerokai daugiau nei nustatytos normos“, – aiškino M.Kirslys.