1998 metais karo tarnybą pradėjęs vyriškis Vilniaus apygardos
administracinio teismo (VAAT) posėdyje pirmadienį tvirtino, jog leidimo
išvykti iš Afganistano prašęs dėl šeimyninių aplinkybių, esą, po to, kai
gegužės pabaigoje misijoje žuvo seržantas Arūnas Jarmalavičius jam pradėjo
skambinti žmona, siųsti trumpąsias žinutes, teigdama, kad blogai jaučiasi,
jai esą prasidėjusi depresija.
Anot pareiškėjo, susirūpinęs dėl sutuoktinės ir tik gimusio kūdikio
sveikatos, jis ir paprašęs vadovybės išsiųsti jį į Lietuvą.
Pasak N.Klimavičaus, jis pirmiausia kreipėsi į Provincijos atkūrimo
grupės (PAG) būrio vadą Ramūną Baroną, kuris pasiūlė norinčiam išvykti
kariui rašyti prašymą.
Vėliau, anot buvusio kario, jo buvo paprašyta rašyti dar vieną prašymą,
kuriame būtų teigiama, kad N.Klimavičius atsisako tarnauti tarptautinėje
misijoje. Anot pareiškėjo, R.Baronas teigė, kad tik tokiu būdu jis galėsiąs
greitai grįžti namo. N.Klimavičius sakė, kad tokį prašymo tekstą jam
padiktavo būrio personalo tarnybos viršininkas Pranas Vilipolskas.
„Kadangi nesu teisininkas ir pasitikėjau vadais R.Baronu ir
P.Vilipolskiu, tą prašymą ir parašiau“, - teismą tikino karys.
Teismo posėdyje apklausti R.Baronas ir P.Vilipolskis N.Klimavičiaus
žodžius iš dalies patvirtino,
„Aš, kaip vadas, tokios praktikos nesu turėjęs (kad kariai prašytų būti
sugrąžinti dėl šeimyninių priežasčių - BNS) ir bandžiau įtikinti, kad jie
(Nerijus Klimavičius ir taip pat iš tarnybos dėl išvykimo atleisti Nerijus
Gylys bei Svajūnas Zapareckas - BNS) liktų tęsti misiją“, - VAAT posėdyje
sakė dabar Lietuvos karo akademijoje dirbantis kariškis.
Po to, R.Barono teigimu, kariai nuolat klausinėjo, kada galėsią išvykti į
Lietuvą
„Aš pasikviečiau personalo viršininką P.Vilipolską ir jam pasakiau, kad
jei jie (trys išvykti norintys kariai - BNS) yra įsitikinę, kad nori grįžti
į Lietuvą, tegul rašo pranešimą krašto apsaugos ministrui, kad atsisako
vykdyti misiją, ir tada jie tikrai turėtų būti grąžinti į Lietuvą“, - sakė
R.Baronas, teigdamas, kad kariai buvo įspėti dėl to, kad jų atžvilgiu gali
būti pradėtas tarnybinis patikrinimas.
P.Vilipolskas patvirtino tuometinio būrio vado žodžius, tačiau neigė
diktavęs kariams tekstą. Anot jo, aktyviausias trijulės narys Nerijus Gylys
tiesiog nusirašė prašymą iš P.Vilipolsko kompiuterio.
N.Klimavičius teisme pasakojo, kad birželio 9 dieną jis kartu su N.Gyliu
ir S.Zaparecku buvo išsiųsti į Kabulą, kuriame turėjo laukti lėktuvo. Kabule
jie gavo elektroninį laišką, kuriame buvo teigiama, kad jei kariai išvyks ir
atsisakys tarnauti tarptautinėje misijoje, jų atžvilgiu gali būti pradėtas
tarnybinis patikrinimas, jie gali būti atleisti iš tarnybos, bei jiems gali
grėsti baudžiamoji byla.
Birželio 18 dieną kariams atvykus į Lietuvą, trejetas sužinojo, kad
birželio 12 dieną jų atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Liepos
pradžioje buvo nuspręsta, kad N.Klimavičius paliko tarptautinę misiją.
Rugpjūčio pabaigoje po ligos ir kelių patikrinimų jis buvo atleistas iš
tarnybos.
„(Iš Afganistano - BNS) išvykau, kad neįvyktų šeimoje tragedija. (...) Aš
neatsisakiau vykdyti jokių pareigų“, - tvirtino buvęs karys.
Krašto apsaugos ministerijos atstovas Ramūnas Kučiauskas VAAT posėdyje
teigė, kad N.Klimavičiaus atsisakymas tarnauti Afganistane sukėlė grėsmę
kitų karių saugumui ir pačiai misijai.
„Kiekvienas karys turėjo pareigas, ir jų (N.Klimavičiaus, N.Gylio ir
S.Zaparacko - BNS) nedalyvavimas reiškė, kad buvo padidintas krūvis kitiems
kariams. Tai vyko Afganistane, kur ir taip yra pavojinga“, - teisme kalbėjo
R.Kučiauskas.
Pasak jo, N.Klimavičius turėjo žinoti, kas jam gresia išvykus iš
Afganistano - tai esą išplaukia iš „kario bendrųjų pareigų“.
„Jiems (tarnybą palikusiems kariams - BNS) Kabule tas elektroninis
laiškas buvo paskutinė galimybė likti Afganistane. Jie tai puikiai suprato,
pasirašė ir mūsų vadovybei nieko nebeliko tik pasodinti karius į lėktuvą ir
išskraidinti“, - sakė KAM atstovas.
Kariuomenės interesams atstovavęs Renaldas Bujokas pritarė KAM atstovui,
esą N.Klimavičiaus išvykimas sukėlė grėsmę jo kolegoms ir davė pagrindą
abejoti jo pasirengimui karo tarnybai.
„Kiekvienas ten esantis karys yra labai brangus ir reikalingas, nes
paruošti karį (tokiai misijai - BNS) užtrunka tris, keturis mėnesius, taigi
juos pakeisti nėra lengva. (...) Niekas nenorėjo ir nebuvo suinteresuotas,
kad kariai nutrauktų misiją“, - sakė R.Bujokas.
N.Klimavičius teismo prašė priteisti atlyginimą už laikotarpį, kuomet
buvo atleistas. Be to, pareiškėjo advokatas Linas Mažonas tikino, kad
atleidžiant karį buvo pažeistos tyrimo procedūros.
Atleistas už nepaklusimą teisėtam įsakymui tuometinio krašto apsaugos
viceministro Antano Valio sprendimu N.Klimavičius iš tarnybos buvo atleistas
rugpjūčio pabaigoje, grįžęs po ligos
Atlesitieji grandinis S.Zaparackas ir seržantas N.Gylys taip pat savo
teises bandė apginti teismuose, tačiau VAAT jų skundus atmetė.
Kariai tarnavo Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje
(PAG).
Pagrindinė PAG užduotis - padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką
provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai
atkurti.