Valdžiai rengiantis įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, verslininkai pirštu baksnoja į šiuo metu taikomas lengvatas. Tradicinės religinės bendruomenės, švietimo, gydymo įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, užsiimančios komercine veikla, nekilnojamojo turto mokesčio nemoka.
Iš pirmo žvilgsnio tokios lengvatos atrodo pateisinamos. Bažnyčioje ar mokykloje niekas neužsiima verslu, tad ir pastatai neapmokestinami.
Tačiau Bažnyčiai priklauso daugybė kitokių pastatų, kuriuose veikia viešbučiai ar restoranai.
Šie pastatai taip pat neapmokestinami. Šalia įsikūręs restoranas, jei tik patalpos priklauso paprastam asmeniui, turės mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Lengvatomis nesinaudojantys verslininkai mano, kad šios išimtys tiesiog iškreipia konkurenciją.
Vilniaus Senamiestis. Prestižinė Pilies gatvė. Čia įsikūrė daugybė barų, restoranų, parduotuvių ir viešbučių. Tačiau didelė dalis turto priklauso anaiptol ne verslininkams.
Pilies gatvės pradžioje beveik visi pastatai priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Toliau – Vilniaus universiteto valdos.
Pirmieji pastato aukštai su didelėmis vitrinomis netinka nei maldos namams, nei auditorijoms, tačiau idealūs verslui. Todėl Vilniaus arkivyskupija ir didžiausias šalies universitetas jas nuomoja. Skirtingai nei ta pačia veikla užsiimantys verslininkai, nekilnojamojo turto mokesčio nemoka.
Aušros Vartų ir Subačiaus gatvėje – Stačiatikių bažnyčios valdos. Vokiečių gatvėje kelių namų kvartalas priklauso evangelikams liuteronams.
Tokių salų, kur galioja mokesčių lengvata, Vilniuje yra ne viena. Tas pat Kaune ir Klaipėdoje.
Nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių litų nekilnojamojo turto mokesčio kasmet savivaldybėms sumokančios įmonės piktinasi, kad netobula sistema veja verslą iš didžiųjų miestų senamiesčių.
***
Bendrovė „Centrum Hotels“ sostinės centre turi tris viešbučius. Kasmet į savivaldybės biudžetą įmonė sumoka beveik 700 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio.
„Nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimo tvarka yra absurdiška. Viskas įvertinta masiniu būdu pagal 2006 metais galiojusias kainas, kai jos buvo pačios didžiausios.
Buvo lygiuojamasi į butų kainas. Tačiau viešbutis juk nėra butas“, – stebisi Artūras Vainora, „Centrum Hotels“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Dauguma Vilniaus Senamiestyje esančių viešbučių įvertinti keliasdešimčia milijonų litų, nors už tiek savo verslo niekaip neparduotų.
Nekilnojamojo turto mokestis sudaro iki 1 proc. pastatų vertės.
Tokį pat mokestį reikia mokėti ir už kambarį, ir už tualetą, rūsį, koridorių ar sandėliuką.
Tiesa, savivaldybės gali sumažinti mokesčio tarifą. Vilniuje jis pernai siekė 0,8 proc.
Prestižinis viešbutis „Stikliai“, kuriame yra per 40 numerių, nekilnojamojo turto mokesčiui per metus išleidžia apie pusę milijono litų. Teoriškai beveik tiek pat turėtų mokėti ir šalia esantis tokio pat ploto dviejų žvaigždučių viešbutis.
***
Sostinės Senamiestyje yra bent du viešbučiai, kuriems nekilnojamojo turto mokestis neturėtų rūpėti. Aušros Vartų gatvėje esantis „Europa Royale Vilnius“ ir Maironio gatvėje įsikūręs „Mabre Residence hotel“ jau keletą metų nuomoja patalpas iš Stačiatikių arkivyskupijos.
„Už Klaipėdoje turimą viešbutį, pagal patalpų nuomos sutartį, nekilnojamojo turto mokestį mokame patys. Už Vilniaus Senamiestyje esantį viešbutį mokesčio tikrai mokėti nereikia, todėl verslo sąlygos mums kiek palankesnės“, – pripažino bendrovės „Europa Group Hotels“ finansų vadovas Sergejus Sidorovas.
Jis neabejoja, kad jei valstybė panaikintų mokestinę lengvatą tradicinėms religinėms bendruomenėms, Stačiatikių arkivyskupija greičiausiai padidintų pastato nuomos kainą.
„Jei mums tektų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, verslo sąlygos taptų blogesnės. Tačiau patalpas iš Stačiatikių bažnyčios gauname taip pat ne už dyką. Nuomos kainos atitinka rinkos kainas“, – teigė viešbučio „Mabre Residence Hotel“ generalinis direktorius Vytautas Jonėnas.
Restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius įsitikinęs: jei vieni restoranai nekilnojamojo turto mokestį moka, o kiti ne, konkuravimo sąlygos jiems nėra vienodos.
Sostinės Pilies gatvėje lietuviškų patiekalų restoraną turinti įmonė pagal susitarimą su patalpų šeimininkais atsakinga ir už nekilnojamojo turto mokestį.
Verslininkai apskaičiavo, kad šio mokesčio sumoka tiek, kiek per metus kainuoja išlaikyti tris darbuotojus.
„Todėl esame priversti koreguoti kainas ir dalį mokesčio perkelti ant vartotojų pečių. Dėl to tampame mažiau konkurencingi nei tie, kurie moka mažiau mokesčių“, – sako K.Markevičius.
***
Klaipėdos miesto tarybos narė ir Senamiesčio verslininkų sąjungos vadovė Eugenija Odebrecht sako, kad uostamiestyje nesąžininga konkurencija klesti ir dėl to, kad dalis verslininkų įsigudrina įsikurti švietimo įstaigoms priklausančiose patalpose.
„Jie prisidengia vaikų ar studentų maitinimu. Tačiau neretai paslaugos teikiamos visiems gyventojams. Kadangi tokie verslininkai moka mažiau mokesčių, jų paslaugos yra pigesnės“, – teigė E.Odebrecht.
Klaipėdietė sako, kad dėl nepalankios mokesčių politikos verslininkai senamiestyje jaučiasi užguiti. Jiems kur kas palankiau išsikelti į didžiuosius prekybos centrus, kur patalpos pigesnės, daugiau žmonių.
„Verslininkai nėra priešiškai nusiteikę Bažnyčios atžvilgiu. Lengvatos jos turtui galėtų likti ir toliau, tačiau mes taip pat norime normalių verslo sąlygų. Tuomet visi bus patenkinti“, – sakė Vilniaus viešbučio „Stikliai“ bendrasavininkė Anna Ciupij.
Įmonės, nuomojančios patalpas iš religinių bendruomenių, apie verslo santykius su dvasininkais kalba nenoriai.
„Pastaruoju metu nuomos kainos buvo labai išaugusios, nusiderėti mums nieko nepavyko. Mokesčio lengvata naudinga tik pačiai Bažnyčiai“, – „Lietuvos rytui“ teigė vienas įmonės pavadinimo prašęs neminėti verslininkas.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu komercinių patalpų nuoma kavinei ar parduotuvei patraukliausiose Vilniaus Senamiesčio gatvėse siekia nuo 80 iki 200 litų už kvadratinį metrą per mėnesį.
Kaina priklauso nuo to, kaip patalpos pritaikytos verslui.
Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniaus arkivyskupija Pilies gatvėje nuomoja 80 kv. m patalpas.
Už kvadratinį metrą prašoma 160 litų. Tuo tarpu pasirašiusieji sutartis prieš 5-10 metų dabar moka keletą kartų mažiau.
Vilniaus universitetas ar miesto savivaldybė patalpas Senamiestyje esančioms maitinimo įstaigoms išnuomojo konkurso būdu.
***
Tradicinėms religinėms bendruomenėms priklausantis turtas, naudojamas komercinei veiklai, buvo apmokestintas 2006 m. Tačiau po metų mokestis buvo panaikintas.
„Jei valdžia mums vėl įvestų mokestį, po kelių mėnesių bažnyčią tektų uždaryti“, – tvirtino Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos administratorius Gintaras Šiaudinis.
Liuteronai dalį Vokiečių gatvėje esančių patalpų verslininkams leido naudoti nemokamai, nes šie viską suremontavo. Bažnyčia iš nuomos jokių pajamų negauna, todėl sumokėti nekilnojamojo turto mokesčio nesugebėtų.
Liuteronams priklausančiuose pastatuose įsikūręs lietuviškų patiekalų restoranas „Žemaičiai“.
„Valstybė mums pastatus perdavė visiškai apleistus.
Kompensaciją už negrąžintą turtą taip pat išleidome kilniems tikslams: už pusantro milijono litų nusipirkome vargonus, beveik tiek pat išleidome įrengti senelių namams“, – pasakojo G.Šiaudinis.
Nuomojamą bažnyčių turtą administruoja viešosios įstaigos. Religinių bendruomenių atstovai pripažįsta, kad pasaulietinė valdžia nekontroliuoja, kaip Bažnyčia naudoja iš komercinės nuomos gautas pajamas.
Todėl viskas priklauso nuo dvasininkų sąžinės.
„Mes rūpinamės visais remontais, pastatų apšvietimu ir priežiūra.
Tai labai daug kainuoja, o iš valstybės negauname beveik nieko“, – aiškino Stačiatikių bažnyčios Lietuvoje vadovo patarėjas Romanas Januškevičius.
***
Dvasininkų atstovai nelinkę pasakoti apie pajamas, gaunamas iš komercinės veiklos. Bene atviriausia yra Kauno arkivyskupija.
Ji per metus iš patalpų nuomos senamiestyje gauna 300-400 tūkst. litų, kuriuos išleidžia labdaringai veiklai, katalikų organizacijoms ir kitam nekilnojamajam turtui išlaikyti.
Kaune komercines patalpas arkivyskupija nuomoja su Laisvės alėja besiribojančioje Vilniaus gatvėje. 1 kv. m ploto per mėnesį kainuoja 30-40 litų.
Tuo tarpu Klaipėdoje nuomos kainos krito.
„Dėl krizės teko sumažinti kainas. Kai kurie verslininkai už kvadratinį metrą ploto moka vos 5-10 litų. O ką darysi? Jei jie pabėgs, mums patiems už šildymą teks mokėti“, – prisipažino Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras.
Parapija turi apie 15 nuomininkų.
***
Mažiausiai apie savo pajamas linkusi kalbėti Vilniaus arkivyskupija, valdanti brangiausią turtą.
Viešajai įstaigai, kuri nuomoja Katalikų bažnyčios patalpas Vilniuje, atstovaujantis advokatas Darius Krukonis „Lietuvos rytui“ teigė, kad visas pajamas iš patalpų nuomos išleidžia labdarai, įvairių religinių organizacijų veiklai, turto priežiūrai.
„Bažnyčia neturėtų mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, nes, skirtingai nei verslininkai, iš savo veiklos pelno nesiekia“, – aiškino Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos advokatas.
Jis priminė, kad verslininkai taip pat turi privalumų – skirtingai nei Bažnyčia, gali susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį.
Arkivyskupijai trūksta pinigų maldos namų priežiūrai. Norėdama išsaugoti iš valstybės perimtą apleistą turtą ji buvo priversta imti kreditus iš komercinių bankų.
Už vieną paskolą Vilniuje buvo rekonstruotas buvęs Bazilijonų vienuolynas Arklių gatvėje. Dabar jo patalpos išnuomotos vadybos ir ekonomikos universitetui ISM.
Pernai už skolintus iš banko pinigus Maironio gatvėje suremontavus Šv.Mykolo bažnyčią, joje ketinama įkurti Sakralinio meno muziejų. Greta esančiose patalpose įsikūrė investicinis bankas „Finasta“.
„Iš nuomos gautų pajamų mums vos užtenka atsiskaityti su bankais“, – pripažino D.Krukonis.
***
Net ir tuo atveju, jei valstybė sumanytų vėl apmokestinti tradicinių religinių bendruomenių turtą, naudojamą komercinei veiklai, pastebimai padidinti pajamų savivaldybėms nepavyktų.
Katalikų bažnyčia Lietuvoje turi privilegijuotą statusą.
Pagal Lietuvos ir Vatikano sutartį, jos pajamos negali būti apmokestinamos. Taigi nekilnojamojo turto mokestį turėtų mokėti tik mažesnės religinės bendruomenės.