Siūloma mažinti akcizą benzinui

ELTA ir lrytas.lt inf.
Nesurinko 10 milijonų litų
Pralamentarai baiminasi, kad ir lietuviai ir toliau degalus pilsis kaimyninėse šalyse.
Daugiau nuotraukų (1)
Pasak Z. Balčyčio, toks akcizas taikomas Estijoje, o Latvijoje - šiek tiek viršija nustatytą minimumą - 1312 litų.
Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Akcizų įstatymo pakeitimai, padidinę akcizus degalams. Šiuo metu nustatytas 1500 litų už 1000 litrų akcizo mokestis bešviniam benzinui.
„Spartus akcizo didinimas sukėlė ženklų benzino kainų padidėjimą. Todėl benzino kainos Lietuvoje viršija kainas Latvijoje ir Estijoje maždaug 50 centų už 1 litrą. Toks spartus akcizo didinimas šiuo sunkmečiu nepriimtinas", - sako įstatymo pataisą inicijavęs Z. Balčytis.
Jis tikisi, kad priėmus jo siūlomą pataisą sumažės benzino įsivežimas iš kaimyninių šalių, padidės degalų pardavimai Lietuvoje.
Nesurinko 10 milijonų litų
Sausį, palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, dėl nuo šių metų padidintų degalų akcizų valstybės biudžetas negavo apie 10 mln. litų, nes šiemet degalų parduota mažiau.
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Modestas Kaseliauskas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį sakė, kad, jei ir toliau išsilaikys tokia tendencija, kas mėnesį biudžeto pajamų netektis dėl degalų akcizų bus panaši. Tiesa, jis priminė, kad praėjusių metų pradžioje degalų pardavimas irgi buvo smukęs, o vėliau paklausa atsistatė.
Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė aiškina, kad degalų pardavimas sausį krito ir dėl to, jog gruodį vairuotojai jų prisipirko daugiau. Anot jos, ne vien akcizai nulemia benzino ar dyzelino kainas. Komiteto posėdyje ji teigė niekaip nerandanti atsakymo, kodėl, pavyzdžiui, Lenkijoje, atmetus visus mokesčius degalams, „grynoji“ galutinė jų kaina vartotojui vis viena yra maždaug 30 centų mažesnė.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas kalbėjo, kad dėl kainų kalta ir monopolinė „Mažeikių naftos“ padėtis, nepakankama konkurencija rinkoje bei nepalankios sąlygos degalų importuotojams. Jis priminė, jog, Seimui priėmus naftos atsargų rezervo pakeitimus ir nuo šių metų nutarus, jog 40 proc. atsargų privalo kaupti valstybė, o 60 proc. - importuotojai kartu su „Mažeikių nafta“, importuotojams verslo sąlygos pasunkėjo. Anksčiau rezervą valstybė su verslu kaupė po lygiai. R. Stanikūnas siūlo naftos produktų rezervo naštą padalinti visiems rinkos dalyviams vienodai.
„Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Marekas Mroczkowskis kalbėjo, kad Lenkijoje degalų kainą pareguliavo ir pastarąjį mėnesį apie 30 proc. smukęs zloto kursas. Anot jo, praėjusių metų pabaigoje degalų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje buvo susilyginusios, o šių metų pradžioje pašoko Lietuvoje.
Vis dėlto posėdyje dalyvavę vežėjų atstovai kalbėjo, jog Lenkijoje maždaug trečdaliu mažesnė yra degalų pardavimo marža, o litrui ji sudaro apie 8-10 centų.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) skaičiavimu, dėl naujų aukštų akcizų degalams valstybės biudžetas praras per 220 mln. litų. Dėl ypač sumažėjusio degalų pardavimo šalies mažmeninėje naftos produktų rinkoje valstybė į biudžetą gali nesurinkti daugiau nei 162 mln. litų akcizo ir apie 60 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Asociacijos preliminariais skaičiavimais, Lietuvos pasienyje su Latvija ir Lenkija, kur parduodama iki 25 proc. viso Lietuvoje suvartojamo dyzelino, bus didžiausias degalų pardavimų kritimas dėl kainų skirtumo. Trečdaliu sumažėjusią degalų apyvartą Lenkijos pasienyje patvirtino ir „Lietuva Statoil“ rinkodaros departamento direktorė Daiva Jokšienė.
Degalų prekeiviai prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje benzino ir dujų suvartojimas kris apie 6 proc., o dyzelino - 36 proc., be to, tikėtina, kad degalų pardavimų apimtys gali dar labiau sumažėti.
Seimo Biudžeto ir finansų pirmininkas Kęstutis Glaveckas priminė, kad pernai valstybės biudžetas iš degalų akcizo gavo per 1,5 mlrd. litų, o šiemet planas - 2 mlrd. litų. Jis baiminasi, kad, jei kaimyninėse rinkose degalai bus pigesni ir lietuviai toliau pilsis benziną kaimyninėse valstybėse, akcizų planas nebus įvykdytas.
Parlamentaras teigiamai vertino, kad diskusija iš žiniasklaidos persikėlė į Seimo komiteto lygį. Anot K. Glavecko, visos pusės išklausytos, tad Biudžeto ir finansų komitetas jas apibendrins ir pateiks Vyriausybei išvadas dėl tolesnės pozicijos šiuo klausimu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.