Tai – daugiau nei du kartus didesnis bedarbių skaičius, kreipęsis į Lazdijų darbo biržą, nei vidutiniškai per mėnesį kreipdavosi pernai. Iš viso Lazdijų rajone darbo ieško 1194 asmys, užsiregistravęs darbo biržoje. Nuo metų pradžios Lazdijų rajone įsidarbino vos 33 darbo ieškoję asmenys.
Vasario 1 dieną nedarbas Lazdijų rajone siekė 8,5 procento. Tai didžiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus.
Pasak Lazdijų darbo biržos direktorės pavaduotojos Renatos Jančiauskienės, tokį išaugusį bedarbių skaičių lėmė keletas priežasčių. “Didžioji dauguma įregistruotų bedarbių yra pakankamai jauno amžiaus vyrai, gyvenantys kaimo vietovėse. Daugelis jų anksčiau dirbo statybose didmiesčiuose, o netekę darbo grįžo gimtinėn. Pajutome ir grįžtančiųjų iš užsienio įtaką bedarbių statistikai, nors šis skaičius nėra itin didelis”, - sakė R.Jančiauskienė.
Kol kas Lazdijų rajone neužregistruotas nė vienas grupinis darbuotojų atleidimas iš darbo, tačiau, “Sodros” Lazdijų skyriaus direktorės Inos Lasevičienės teigimu, kelios įmonės jau yra įteikusios savo darbuotojams pranešimus apie būsimą atleidimą iš darbo.
Valstybinėse įstaigose ir organizacijose, Lazdijų savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Salatkos žiniomis, darbuotojų atleisti neketinama. “Pernai savivaldybės administracijoje sumažinome septynis etatus, perskirstėme darbo krūvį. Mūsų savivaldybės specialistų tikrai nėra tarp daugiausia uždirbančiųjų rajone. Pavyzdžiui, gimnazijų direktoriai ir jų pavaduotojai, net ir sumažinus jiems šiemet priedus 10 procentų, uždirba daugiau nei rajono meras ar administracijos direktorius”, - teigė G.Salatka.
Didžiausias nedarbas Lazdijų rajone – 14,2 procento – registruojamas Kučiūnų seniūnijoje, mažiausias – 3,5 procento – Šlavantų seniūnijoje.
Šalyje, Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų sausio 1 dieną didžiausias nedarbas buvo Akmenės r. (10,9 proc.), Druskininkų (10,8 proc.) ir Ignalinos r. (8,9 proc.) savivaldybėse. Mažiausia ieškančių darbo asmenų buvo tarp Elektrėnų (2,1 proc.), Neringos (2,2 proc.) ir Trakų r. (2,7 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.