„Priėmimo į euro zoną kriterijai negali keistis kiekvieną
dieną“, - sakė jis.
Šeštadienį Vengrija ir Lenkija Rytų Europos šalių vardu
paragino užtikrinti joms spartesnį priėmimą į euro zoną, siekiant
išvengti katastrofiškų pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės
pasekmių, o konkrečiau - nacionalinių valiutų nuvertėjimo.
Kaip žinoma, euro zonos nare norinti tapti šalis turi atitikti
Mastrichto sutarties kriterijus, kurie numato bendrojo vidaus
produkto (BVP), biudžeto deficito ir infliacijos rodiklius. Šiuo
metu Rytų Europos šalys neatitinka nė vieno iš šių kriterijų.
Sekmadienį Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi
savais šaltiniais Briuselyje, pranešė, kad pastarąsias dvi savaites
Baltijos šalių ir Bulgarijos „aukšti pareigūnai“ konfidencialiai
konsultavosi su ES vadovybe dėl skubaus bendros Europos valiutos
įvedimo šiose šalyse. Vienas iš tokio siūlymo argumentų yra tas,
kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valiutos yra
griežtai susietos su euru.
Tačiau didžiausios euro zonos narės pasisakė prieš euro įvedimą
Baltijos šalyse atsižvelgiant į dabartinę finansų-ekonomikos krizę.
Be to, Baltijos šalys ir Bulgarija šiuo metu neatitinka euro
įvedimo standartų.
Nepriklausomų ES ekspertų nuomone, dabar Baltijos šalims iškilo
didelė problema: ir toliau sieti savo valiutas su euru ir gilinti
vidaus krizę ar atsisakyti tokio susiejimo. Tačiau pastaruoju
atveju gali smukti Baltijos šalių nacionalinių valiutų kursai ir
imti augti infliacija.
Europos Komisijos (EK)
pirmininkas Jose Manuel Barroso kalbėdamas Briuselyje pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES)
„išgyvena itin sunkų laikotarpį", ir mes privalome išgyventi jį „su
tikra solidarumo dvasia".
Komisijos pirmininkas pabrėžė, kad, esant sunkioms finansų ir
ekonomikos krizės sąlygoms, būtina „atsižvelgti į specifinius
kiekvienos ES šalies sunkumus". Be to, jis pasisakė prieš paramos
planų kūrimą visai Europai arba konkrečiam Europos regionui.
ES viršūnių susitikimas prasidėjo pietumis, kurių metu
kiekvienos ES valstybės narės vadovas išsakė savo nuomonę apie
priemones, kurių turi imtis ES siekiant kovoti su krize.
Tuo tarpu susitikimo kuluaruose jau atsirado galutinio
susitikimo dokumento projektas. Jame sakoma, kad priemonės, kurių
ėmėsi kiekviena ES valstybė narė, neturėtų kenkti ES bendrajai
rinkai. Šalys turi naudotis bendrosios rinkos potencialu siekiant
atkurti ekonomikos augimą.
Vokietijos kanclerė
Angela Merkel atmetė Vengrijos parengtą skubios
finansinės paramos Rytų Europos šalims, įskaitant Baltijos
valstybes, planą. Apie tai Vokietijos vyriausybės vadovė pareiškė
per sekmadienį Briuselyje vykstantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių
susitikimą.
A.Merkel pritarė ir ES pirmininkaujančios Čekijos ministras
pirmininkas Mirekas Topolanekas. Jis pareiškė, kad „nėra reikalo
priimti vieną paramos planą Rytų Europos ir Baltijos valstybėms".
Vokietijos kanclerė žurnalistams pareiškė, kad paramos dydis
„turi būti nustatytas kiekvienai Rytų Europos valstybei atskirai".
Jos manymu, „neprotinga" skirti paramą pagal vieną planą visoms
Rytų Europos šalims, kuriose padėtis skiriasi.
„Negalima lyginti sunkios Vengrijos padėties su situacija
kitose šio regiono šalyse", sakė A.Merkel.
Vengrijos ministras pirmininkas F.Gyurcsany sekmadienį Briuselyje sakė, kad ES nesugebės skubiai
parengti finansinės paramos Rytų Europos šalims, įskaitant ir
Baltijos valstybes, plano, šiose šalyse įvyks ekonominis krachas,
ir šios šalys taps nemokios.
Vengrijos premjeras ragino ES Rytų Europos šalims skirti
finansinės paramos už 190 mlrd. eurų.
Tuo tarpu ES atstovas per spaudos konferenciją sakė, kad
didžiosios ES valstybės narės neturi tiek pinigų, kad galėtų padėti
labiausiai nuo krizės nukentėjusioms ES narėms. „Niekas nenori
likimo valiai palikti Vengrijos, tačiau kur gauti tiek pinigų", -
sakė jis.