Tačiau nuo pradžių. Sekmadienio popietę „Panoramos“ prekybos centre esančioje „Step top“ parduotuvėje – pilna klientų. Kaip ir visose kitose parduotuvėse, kur pirkėjai naudojasi krizės pakratytų prekybininkų pagaliau daugmaž iki sveiko proto ribos sumažintomis kainomis.
Į „Step top“ užsuku su drauge, kiek anksčiau nusižiūrėjusia parduotuvėje patikusių batų porą. Viskas vyksta kaip visada, kol pardavėja Tania iš sandėlio grįžta su šypsena: „Niekaip nerandu antrojo, gal pardavėm, gal kur pasimetė“.
Prašome, kad atidžiau paieškotų. Atidesnis ieškojimas trunka gal dvi ar tris minutes. Tada viskas vėl kartojasi, tik šįkart su paaiškinimu, kad vyksta dideli išpardavimai ir niekas nežino kur ir ko ieškoti.
Ieškojimas - dalykas rimtas. Jam reikia laiko. Todėl grįžtame maždaug po pusvalandžio. Nežinau, ar per tą laiką Tania ieškojo, ar neieškojo, bet jos veide pastebiu akivaizdų susierzinimą.
Šiaip ne taip priverčiame tęsti paieškas, už širmos batų dėžes dabar jau verčia dviese. Pro popierių šiugždesį išgirstu murmėjimą, kad tokioms nesąmonėms nėra laiko.
Liaudies patarlė byloja, kad, kaip šauksi, taip atsilieps, todėl nusprendžiame bent jau išsiaiškinti, kur dingo antrasis batas.
Tania aiškina, kad jis greičiausiai parduotas su kitu, didesnio dydžio batu. Tokia galimybė išties yra, todėl prašome surasti vieną likusį didesnio dydžio batą. Tokio, aišku, nėra.
Vargšė Tania nervinasi, vaikšto tarp sandėlio ir prekystalio. Jos kolegės mus apeina ratu, tačiau smerkiančius žvilgsnius jaučiu.
Galiausiai Tania grįžta su paaiškinimu: „Patikrinau kompiuteryje. Tokio dydžio batų poros pas mus apskritai niekada nebuvo, nėra ir nebus. Iš kur atsirado šitas vienas batas – išvis neaišku“.
Nebeaišku, ar juoktis, ar verkti. Ar galbūt čia koks kalbinis nesusipratimas? Nors Tania, atrodo, lietuviškai kalbėjo be menkiausių problemų ar akcento. Matyt, belieka verkti, nes su vienu batuku iš „Step top“ eiti negaliu.
„Labai keista situacija. Mūsų parduotuvių tinkle tokio atvejo nėra pasitaikę. Tačiau įmanoma, kad batas pasimestų, galbūt jo porą kas nors pavogė, nors pas mus tokio atvejo irgi nepamenu“, - pasakojo „Dolita“ parduotuvių tinklo pardavėja-konsultantė Jurgita Daunienė.
Moteris tvirtino, kad beveik neįmanoma, jog bato nepavyktų rasti. Tačiau netgi nerandant norimos prekės, galima išsisukti taip, kad klientas liktų patenkintas.
„Visada galima klientui pasiūlyti kitą, dažnai geresnį variantą. Nes jei dingo batas, kurio net nėra kompiuterinėje sistemoje, tai parduotuvės, o ne kliento bėda“, - tikino J.Daunienė.
„Pasitaiko įvairiausių atsitikimų, dingęs batas – nėra išimtis. Tačiau išeitis iš šios situacijos – tikrai paprasta. Jei pardavėja nori parduoti batą, ji turėtų paprašyti pirkėjo telefono numerio ir suradusi batą paskambinti“, - sakė „Danija“ parduotuvių tinklo vadovė Aida Vaitiekaitytė.