Britų ekonomistas E.Hue: „Jeigu ES nepadės Rytų Europos šalims, eurą galima likviduoti“ (dar papildyta)

Europa turi nustoti apsimetinėjusi, kad finansinio kracho Latvijoje ir kitose Rytų Europos šalyse galimybė nereali, ir turi nustoti elgtis taip, tarsi „naujųjų šalių“ nemalonumai nejaudintų „senbuvių“, teigia Europos analitikai, pastebėdami, kad dabartinėje situacijoje vienas iš gelbėjimo scenarijų būtų Mastrichto kriterijų peržiūrėjimas ir paskelbimas apie pasirengimą išplėsti euro zoną kiek įmanoma greičiau, rašo „Diena“. Tai specialistai vadina „karščiausiu“ punktu ES vadovų darbotvarkėje, nes krachas Rytų Europoje sukeltų tą patį „domino efektą“ ir euro zonoje.

Analitikų nuomone, pagalbos Rytų Europos šalims suteikimas be įsipareigojimo priimti jas į euro zoną - neatsakinga politika. Kaip pastebi britų ekonomistas, Rytų Europos šalis būtina kuo greičiau įsileisti į euro zoną.

„Namas dega, gaisrą reikia kuo greičiau gesinti“, - sako jis, pastebėdamas, kad šiuo atveju už tai atsakinga ES - ji turi suteikti pagalbą su sunkumais susidūrusioms šalims narėms.

Efektyviausias ir „netgi gyvybingiausias“ sprendimas, jo nuomone, tai skubus perėjimas prie euro. „Sakydamas „skubus“, aš neturiu galvoje, kad Latvija jau rytoj galės įstoti į euro zoną“, - sako ekonomistas, paaiškindamas, kad būtina peržiūrėti Mastrichto kriterijus.

E.Hue pabrėžė, kad kito kelio nėra - arba euro zoną reikia padaryti visuotiniu organizmu, arba ją likviduoti.

Yra dar ir kitas faktorius, kodėl Rytų Europos šalims reikia aktyviau padėti ir kodėl tai turėtų rūpėti Vakarams. „Problemų sumažėjimas Rytuose būtų naudingas Vakarams, nes galiausiai kracho atveju Vakarų Europos bankai patirs milžiniškų nuostolių“, - sako E.Hue, pridurdamas, kad labiausiai nukentėtų Austrija, Italija ir Švedija, kurių bankai aktyviai dirba Baltijos ir Vidurio Europos šalyse.

ES atmetė pagalbos Rytų Europai planą

Europos Sąjungos šalių vadovai per viršūnių susitikimą Briuselyje atmetė bendros pagalbos Vidurio ir Rytų Europos šalims planą, tačiau pažadėjo paspartinti jų prisijungimą prie euro zonos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti Europos Sąjungos (ES) lyderiai kategoriškai atmetė galimybę suteikti naują daugiamilijardinę finansinę pagalbą Rytų Europai ir užsiminė, kad dėl papildomos pagalbos su sunkumais susiduriančioms šalims bus sprendžiama kiekvienu atveju atskirai.

Vokietija ir Nyderlandai per vieną dieną trukusį ES viršūnių susitikimą taip pat nuginčijo pasiūlymus skubiai priimti rytines nares, kurių valiutos smuko, į euro zoną. Euras liko stiprus JAV dolerio ir Japonijos jenos atžvilgiu.

Tačiau Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad ES galbūt galėtų iš naujo svarstyti griežtas euro įsivedimo sąlygas ir dvejų metų laukimo periodą, kai tik baigsis pasaulinė ekonominė krizė.

Vokietija, kuri yra didžiausia regiono ekonomika, buvo vis labiau spaudžiama imtis iniciatyvos ir gelbėti rytines ES nares, kurios kenčia nuo savo valiutų smukimo, mažėjančios eksporto paklausos ir didėjančios skolos, bet A.Merkel tvirtino, kad visoms vienoda finansinė pagalba būtų neišmintinga.

„Sakyti, kad situacija yra vienoda visoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, - aš to nematau“, - sekmadienį pažymėjo A.Merkel, kuri pridūrė, kad „negalima lyginti“ baisios padėties Vengrijoje su padėtimi kitose šalyse.

Tokia griežta pozicija buvo pareikšta nepaisant Vengrijos premjero Ferenco Gyurcsany perspėjimo, kad pasaulinė kreditų krizė 27 narių Bendrijoje kuria didėjančią ekonominę bedugnę, kuri gali suskaldyti Europą.

Vengrijos lyderis paragino sukurti specialų ES fondą, kurį sudarytų iki 190 mlrd. eurų (640 mlrd. litų) ir kuris padėtų atkurti pasitikėjimą bei mokumą rytinių ES narių finansinėse rinkose.

„Neturėtume leisti, kad būtų nuleista ir Europą padalytų nauja geležinė uždanga, - žurnalistams sakė F.Gyurcsany. - 10-ojo dešimtmečio pradžioje vėl suvienijome Europą, o dabar iššūkis yra tas, ar pajėgsime vėl suvienyti Europą finansiškai“.

Dar aštuonios ES šalys - trys Baltijos valstybės, Lenkija, Slovakija, Čekija, Bulgarija ir Rumunija - prisidėjo prie Vengrijos ir žadėjo spausti turtingesnes šalis, kad jos miglotus pažadus padėti paremtų konkrečiais veiksmais. Tačiau Vengrijos planą greitai nuginčijo Vokietija ir kitos šalys.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė, kad rytinės Europos šalys kaip pagalbą ir paskolas jau gauna iš ES, Pasaulio banko ir kitų finansinių institucijų milijardus eurų, todėl joms nereikia naujo didžiulio finansinės pagalbos plano.

Pasak J.M.Barroso, ES rezerve turi 25 mlrd. eurų (83,8 mlrd. litų), kad padėtų bloko narėms. 9,6 mlrd. tų eurų jau skirta Vengrijai ir Latvijai, kurioje pirmojoje dėl pasaulinės ekonomikos krizės žlugo vyriausybė.

F.Gyurcsany pripažino, kad kiti ES lyderiai suabejojo jo pasiūlytu planu, tačiau teigė, kad jie dar svarstys šiuos pasiūlymus.

„Kalbant apie Europą ir tokius sudėtingus iššūkius, reikia reaguoti ne vien susitelkiant į atskiras šalis, tačiau taip pat į kai kuriuose regionus“, - sakė jis.

Pasak Vengrijos premjero, rytinėms ES šalims 2009 metais gali prireikti 300 mlrd. eurų (apie 1 trilijono litų) finansinės pagalbos, kuri sudarytų apie 30 proc. regiono bendrojo vidaus produkto.

Jis perspėjo, kad rytinėms ES šalims nesulaukus finansinės paramos, jų ekonomikos „gali smarkiai susitraukti“, taip pat kiltų „didelio masto bankrotų“, kurie paveiktų visą Bendriją, nes prasidėtų politiniai neramumai ir paaštrėtų imigracijos problema.

Sekmadienį vykusioms deryboms pirmininkavęs Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas pažadėjo, kad ES nei vienos šalies „nepaliks bėdoje“.

Kai kurios ES šalys, ypač Vengrija, Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija, ragino Bendriją sušvelninti euro įsivedimo kriterijus. Valiuta, kuri naudojama 16 ES šalių, išliko gana stabili finansų rinkas apėmus sumaiščiai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė, kad jo šalis nepritaria euro įsivedimo kriterijų keitimui, tačiau pasisako už eurą norinčių įsivesti šalių dalyvavimo Valiutų keitimo kursų mechanizme (ERM II) Europos pinigų sistemoje laikotarpio sutrumpinimą. Vadinamieji Mastrichto kriterijai taip pat numato, jog tokių šalių infliacija turi būti maža ir kontroliuojama, privalo sklandžiai veikti biudžeto mechanizmas, o jo deficitas negali viršyti 3 proc. BVP.

Šiuo metu galioja taisyklė, jog eurą norinčios šalies rodikliai vertinami mažiausiai dvejus metus.

„Tai nėra Lenkijos iniciatyva, tačiau mes ją sveikintume“, - sakė D.Tuskas.

Kitos ES šalys nurodo, kad galiojantys euro įsivedimo ekonominiai reikalavimai neturėtų būti sušvelninti.

Nyderlandų premjeras Janas Peteris Balkenende pritarė A.Merkel pasisakymui, jog šių taisyklių sušvelninimas leistų įsivesti eurą silpnesnėms šalims, o tai gali pakenkti šios valiutos stabilumui. Pasak premjero, prie euro zonos norinčios prisijungti šalys „privalo tenkinti minimalius ekonominius kriterijus“.

Sekmadienį vykęs ES viršūnių susitikimas buvo pirmosios iš trejų aukšto lygio derybų, per kurias planuojama sukurti kovos su gilėjančią recesija bendrą strategiją. Tačiau išsakyti nekonkretūs Bendrijos lyderių pareiškimai vargu ar padės suformuoti vieningą poziciją.

Prancūzija ir Vokietija atskirai paragino skirti daugiau ES lėšų bloko automobilių gamybos pramonei ir tvirtino, kad šios subsidijos nebūtų protekcionistinės.

A.Merkel ir N.Sarkozy pavadino ES subsidijų politiką pernelyg šykščia ir pareiškė, jog ją reikia atnaujinti.

Prancūzijos prezidentas pasveikino ES reguliuojančių institucijų sprendimą paskolinti 7 mlrd. eurų (24,2 mlrd. litų) jo šalies automobilių gamintojams „Renault“ ir „Peugeot Citroen PSA“, kuris buvo priimtas tik Prancūzijai pažadėjus, kad ji nereikalaus iš šių dviejų kompanijų pirkti Prancūzijoje pagamintas žaliavas ir užtikrinti darbo vietų išsaugojimą Prancūzijoje esančiose gamyklose.

Čekija anksčiau pareiškė protestą, vadindama Prancūzijos planus padėtis savo automobilių gamintojais protekcionizmu.

ES lyderiai taip pat susitarė dėl rekomendacijų, kaip vyriausybės turėtų išpirkti „toksiškus aktyvus“, siekiant išjudinti sustingusį tarpbankinį skolinimąsi. Bankai šiuo metu yra priversti skirti daug lėšų galimiems per finansų krizę nuvertėjusių investicijų nuostoliams padengti.

Tačiau 19 mln. ES kompanijų vienijanti verslo asociacija EUROCHAMBRES kritikavo Bendrijos lyderius dėl nesugebėjimo sekmadienį pasiūlyti jokių konkrečių planų, kaip bus mėginama gaivinti ekonomiką.

„Šis viršūnių susitikimas buvo dar vienas gana neproduktyvus parodomasis politinis renginys, nepasiūlęs jokių konkrečių dramatiškos ekonominės padėties sprendinių ir rodantis nerimą keliantį Bendrijos narių ekonominio koordinavimo stygių“, - sakė asociacijos vadovas Arnaldo Abruzzini.