Ukraina, dar visai neseniai įvardyta kaip naujas laisvosios rinkos demokratijos simbolis, sugebėjusi atsikratyti autoritarizmo, sverdėja. O jos kebli padėtis kelia grėsmę kitų Europos šalių ekonomikoms ir buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms.
Kitose Rytų Europos valstybėse įvykę staigūs, riaušėmis virtę protestai čia taip pat atrodo neišvengiami. Praėjusią savaitę Kijevo gyventojai jau puse lūpų kalbėjo apie augantį pyktį dėl krizės ir nepasitenkinimą valdžia, kuri, jų akimis, daugiau užsiėmusi tarpusavio kivirčais nei šalies sutelkimu.
Darbo netekusio santechniko Vasilijaus Kiriliuko, pastarosiomis savaitėmis dalyvavusio antivyriausybinėse protesto akcijose, iškeltas plakatas apibendrina plintantį nusivylimą: „Atsikratykime jų visų“. Vyras įtūžio nė nemėgina slėpti: „Kils maištas, ir žmonės susirinks, nes visiems jau įgriso“.
29 metų V.Kiriliukas stovi toje pačioje centrinėje miesto aikštėje, kurioje 2004 metais minia įvykdė Oranžinę revoliuciją, po kurios į valdžią Ukrainoje atėjo provakarietiška vyriausybė. Vyras tikina tuomet buvęs karštas revoliucijos šalininkas, tačiau dabar vėl su kitais bendraminčiais pasistatęs palapinę jis reikalauja, kad iš valdžios postų pasitrauktų anų dienų herojai.
Nesunku suprasti, kodėl pasaulio lyderiams vis daugiau nerimo kelia finansinė krizė ir įsivyraujantis apmaudas Ukrainoje, turinčioje 46 mln. gyventojų ir esančioje labai svarbioje geopolitinėje vietoje. Nedidelės Latvijos ar Islandijos žlugimas yra vienas dalykas, bet Ukrainos bankrotas gali sunaikinti paskutinius investuotojų pasitikėjimo Rytų Europa likučius.
Ukrainos nesėkmė taip pat gali ją priversti glaustis prie Rusijos, kurią su rytinėmis ir pietinėmis šalies dalimis sieja glaudūs tautiniai ir kalbiniai ryšiai. Be to, Kremlius tokiu atveju Ukraina galėtų demonstruoti kaip pavyzdį, kas nutinka, kai buvusi sovietų respublika bando sekti pagal Vakarų laisvosios rinkos demokratijos modelį.
„Ukraina yra Europos stabilumo ramstis, - Kijevo Mohylos universiteto politikos mokslų profesorius Oleksijus Haranas. - Tai pagrindinis žaidėjas tarp besiplečiančios Europos Sąjungos ir Rusijos. Pesimistinio scenarijaus atveju galima įsivaizduoti situaciją Ukrainoje, kai Rusija bando ją išnaudoti ir ima dominuoti šalyje. Tai sukurtų labai komplikuotą situaciją Europos Sąjungos pasienyje“.
Kad Ukraina gali pridaryti vargo Europai, buvo aiškiai matyti jau sausį, kai Ukraina įsivėlė į ginčą su Rusija, kiek turėtų jai mokėti už gamtines dujas, o taip pat dėl dujų tranzito Europai mokesčio. Kremlius kelioms dienoms nutraukė dujų tiekimą, ir kai kurios Europos valstybės liko be šilumos. Dėl kainų ginčo Maskva jau buvo užsukusi Ukrainai dujas 2006 metais.
Prie smukusios plieno ir chemijos pramonės sukeltos krizės prisidėjo politinė - žmonės nebetiki dabartine valdžia. Prezidentas Viktoras Juščenka, Oranžinės revoliucijos lyderis, kuris atkreipė pasaulio dėmesį savo nuodų išvagotu veidu, dabar taip niekinamas, kad pastarųjų apklausų duomenimis, 57 proc. apklaustųjų norėtų, jog jis atsistatydintų.
Jo konkurentai taip pat praradę populiarumą, nes visuomenę išvargino nesiliaujančios politinės peštynės. Vasarį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atsisakė suteikti kitą 16,4 mlrd. JAV dolerių paramos Ukrainai dalį, nes jos vyriausybė nesugebėjo išlaikyti pažado apkarpyti biudžeto išlaidų. Maždaug tuo metu atsistatydino ir Ukrainos finansų ministras, kuris pareiškė, kad šis postas tapęs politikų įkaitu.
Penktadienį TVF pranešė, kad Ukrainos ekonomika šiemet kris 6 proc., o tuo pačiu patikino, kad toliau dirbs su šios šalies vyriausybe, kad valstybė gautų likusią paramos dalį.
Prezidento rinkimai artėja (jie greičiausiai bus surengti kitų metų sausį), todėl politikai, ypač premjerė Julija Tymošenko, nenori laikytis taupaus biudžeto plano, mat jis gali nepatikti rinkėjams.
V.Juščenka ir J.Tymošenko per Oranžinę revoliuciją buvo sąjungininkai, bet nuo to laiko spėjo stipriai susipykti. V.Juščenka premjerę jau kartą buvo atleidęs. Trečiasis konkurentas - buvęs ministras pirmininkas Viktoras Janukovyčius, vadovaujantis opozicinei partijai, kuri siekia glaudesnių ryšių su Rusija - taip pat nori būti prezidentas.
Penktadienį V.Juščenka ir J.Tymošenko surengė bendrą spaudos konferenciją, kad pademonstruotų, jog jie dirba kartu. Prezidentas sakė norįs „parodyti pasirengimą visoms pusėms imtis politinės atsakomybės už sprendimus, kurie šiandien nėra lengvi“.
Bet netgi jeigu taip, nė vienas iš dviejų politikų nepaskelbė tolimesnių antikrizinių priemonių.
O visame Kijeve netrūksta ženklų, kad įtampa auga. Ketvirtadienį į priemiestį suvažiavo 200 traktorių, kurių vairuotojai grasino blokuoti kelius, jeigu vyriausybė nepadės jiems sumokėti jų skolų, kurios, anot jų, atsirado iš dalies dėl grivinos nuvertėjimo. Vairuotojai išsiskirstė penktadienį, tik kai vyriausybė pažadėjo svarstyti jų reikalavimus. Tačiau protestuotojai žadėjo sugrįžti, jeigu vėl bus ignoruojami.
„Valdžia dėl visko kalta, - piktinasi 26 metų vairuotojas Viktoras Zaričniukas, protesto akcijose dalyvaujantis dvyliktąją dieną. - Mes norime, kad vyriausybė ir nacionalinis bankas pritartų, jog TVF suteikti pinigai, ar bent dalis jų, atitektų paprastiems žmonėms“.
Prie „Rodovid Bank“ filialo susierzinusi minia susirinko penktadienio rytą. Ant bankroto slenksčio atsidūręs bankas leidžia vienam asmeniui per dieną išsiimti tik 35 JAV dolerius. Todėl žmonės, tarp jų - daug pensininkų, kurie bijo prarasti gyvenimo santaupas, vis labiau niršdami budi kiekvieną dieną, kad atgautų kuo daugiau pinigų.
„Kiekvieną dieną čia ateiname. Tai toks įžeidimas - stovėti šaltyje ir tokioje ilgoje eilėje, - guodžiasi 58 metų inžinierė Alevtina Antoniuk. - Šitas bankas yra ne kas kita, kaip vagių gauja“.
Kas dėl to kaltas, jos paklausė. Bet moteriai nespėjus atsakyti, 78 metų pensininkas Dmitrijus Havrilkyvas atšovė: „Vyriausybė turi atsistatydinti! Jie tiesiog nesusitvarko!“