Geras molinis indas pabarškinus turi skambėti kaip varpas. Tai – pagrindinė taisyklė, į kurią vertėtų atsižvelgti šį savaitgalį vyksiančios Kaziuko mugės lankytojams.
Daugelio jų žvilgsnius neišvengiamai patrauks dailūs moliniai indai, išmarginti raštais ir išrašyti įvairiausiais vardais. Ir dažnas neatsispirs pagundai tokią grožybę įsigyti ne tik kaip suvenyrą namo ar kaimo sodybos kertei papuošti – molinę puodynę ar salotinę išsirinks ir maistui patiekti.
Ar tai geras sprendimas? Juk specialistai vis primena: ne visi indai yra skirti maistui laikyti, o netinkamai išdegta glazūruota keramika išskiria sunkiuosius metalus, kurie kaupiasi žmogaus organizme.
Tačiau keramikos specialistai tokių nuogąstavimų nelinkę sureikšminti ir tikina, kad moliniai indai turi gerokai daugiau privalumų nei trūkumų.
„Žmonės jau žiloje senovėje molinius indus naudojo, pieną juose raugindavo, kitus maisto produktus laikydavo ir nieko kenksminga neįžvelgdavo.
Juk visi indai pagaminti iš medžiagų, kuriose yra kas nors kenksminga“, – pasakojo Keramikos muziejaus vadovė Emilija Jaudegytė.
Ji neabejojo, kad tautodailininkų pagaminti moliniai indai yra tinkami maistui laikyti: tautodailininkai dirba dar sąžiningiau nei masiniai gamintojai. Svarbiausia, kad puodas būtų gerai išdegtas. „Pati sveikiausia – juodoji keramika“, – įsitikinusi E.Jaudegytė.
Pritariamai linksėdamas galvą jai antrino ir juodosios keramikos meistras Petras Pretkelis iš Varėnos rajono, Zakavolių kaimo. Buityje jis naudoja vien paties žiestus juodosios keramikos indus ir geresnių už juos neįsivaizduoja.
Meistras tik apgailestavo, kad iki šiol dar gerai neišmoko gaminti indų, kuriuos būtų galima dėti tiesiai ant ugnies, pavyzdžiui, keptuvių.
Todėl tokių juodosios keramikos dirbinių jis kol kas ir neturi.
„Juodoji keramika – tai molis ir anglis. Kokių cheminių elementų yra molyje, tokių yra ir tokiame inde“, – pasakojo P.Pretkelis.
Juodosios keramikos troškintuve pagamintas troškinys jam gerokai skanesnis nei tas pats patiekalas, ruoštas metaliniame inde.
Meistras pripažino, jog kartais, pradėjus naudoti tokį indą, jame laikomi produktai iš pradžių gali turėti specifinį prieskonį, bet laikui bėgant tai išnyksta.
„Svarbu, kad vienas indas būtų naudojamas vienam produktui laikyti: jei į ąsotį pradėjote pilti pieną, nieko kito į jį ir nepilkite. Kinai senovėje irgi naudodavo neglazūruotus indus ir viename arbatinuke ruošdavo tiktai kavą, kitame – tik arbatą“, – pasakojo P.Pretkelis.
Jis įsitikinęs, kad juodosios keramikos ir kitus molinius indus galima drąsiai pirkti ir viską iš jų valgyti.
Tik įsigytą juodosios keramikos dirbinį parsinešus į namus patartina gerai šiltu vandeniu numazgoti, nes kaimuose tokius indus žiedžiantys meistrai ne visuomet turi sąlygas juos gerai nuplauti.
***
Menininkų sukurtais molinukais puošime namus ar dėsime į juos maistą – mūsų pačių reikalas. Bet pagal galiojančias teisės ir higienos normas jie nėra sąlyčiui su maistu skirti gaminiai.
„Tautodailininkų gaminami indai – tai dekoracijos, autoriniai darbai, meno kūriniai, kuriems higienos normos netaikomos“, – paaiškino Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) prie Ūkio ministerijos vyriausioji valstybinė inspektorė Elena Rinkevičienė.
Anot jos, įsigiję meno kūriniu vadinamą daiktą, jį naudoti galime kaip tinkami – kabinti ant sienos ar pripylę pieno dėti į šaldytuvą.
Jei supiltas skystis pro jo dugną prasisunks, nieko kaltinti dėl to negalėsime – juk meno kūrinį, o ne indą pirkome.
Maistui laikyti skirtai keramikai, kuria dažniausiai prekiaujama prekybos centruose ir parduotuvėse, yra keliami visai kitokie kokybės reikalavimai. Kaip jų laikomasi, tikrina VNMPI inspektoriai ir apie 30 proc. patikrinimų metu aptinka įvairių nusižengimų.
Dažni atvejai, kai platintojai dekoratyvinius gaminius bando parduoti kaip tinkamus maistui laikyti, nors juos gaminant nebuvo laikomasi tam būtinų standartų.
Indai, skirti liestis su maistu, turi turėti higienos pažymėjimus. Kilus įtarimų dėl gaminio saugumo, atliekami cheminiai tyrimai. Įtarimams pasitvirtinus ir nustačius, kad kenksmingų medžiagų kiekis viršija leistinas normas, prekės sunaikinamos, o jas pardavinėjusiems prekybininkams skiriamos baudos.
„Gaminio etiketėje būtinai turi būti nurodyta, ar jis yra skirtas liestis su maistu – tai rodo taurės ir šakutės ženklelis“, – įspėjo E.Rinkevičienė.
Ji patarė atidiems būti perkant indus per išpardavimus: gerai apžiūrėti patį indą, kad jo glazūra nebūtų pažeista, atkreipti dėmesį į etiketėje nurodytą ženklinimą bei gamintoją.
Daugiausia pavojingų, netvarkingus dokumentus turinčių ar jų visai neturinčių keramikos gaminių atvežama iš trečiųjų šalių.
***
Tačiau Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Audronė Kriaučiūnaitė perspėjo, kad pavojingi gali būti ne tik pigūs, iš trečiųjų šalių atvežti, bet ir mūsų liaudies meistrų pagaminti dailūs keramikos dirbiniai.
Tokia grėsmė ypač iškyla, jei keramikas neturi sąlygų išdegti gaminį pakankamai aukštoje temperatūroje. Pagal galiojančius reikalavimus maistui laikyti skirtas indas turi būti išdegtas ne žemesnėje kaip 1170 laipsnių temperatūroje, o jo paviršius turi būti lygus, negruoblėtas, be įskilimų.
Toks indas yra saugus ir iš jo galima drąsiai valgyti. Tačiau jeigu šie reikalavimai pažeisti, kyla grėsmė, kad indo glazūrai naudoti sunkieji metalai gali patekti į maistą, o su juo – ir į žmogaus organizmą.
„Patenka labai nedidelis jų kiekis, bet šie metalai kaupiasi organizme. Tad jei nesate tikri dėl gaminio kokybės, geriau jame pamerkite gėlių, užuot naudoję jį maisto produktams laikyti“, – sakė A.Kriaučiūnaitė.
Savo sukurtais keramikos dirbiniais prekiaujantys tautodailininkai į VVSP tarnybą prašyti higienos pažymėjimų gaminiams neateina.
Keramikos glazūrai ir jos spalvai išgauti naudojami įvairūs metalai – kobaltas, chromas, geležis, švinas ir kiti. Naudojant blogai apdorotus – per žemoje temperatūroje išdegtus, suskilusius – indus šie metalai gali patekti į maistą, o su juo – ir į žmogaus organizmą.
„Kasdien naudojant tokius indus gresia lėtinis apsinuodijimas švinu ir kadmiu“, – sakė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė.
Lėtinio apsinuodijimo simptomai gali išryškėti tik po daugelio metų ir tik tuo atveju, jei netinkami indai buvo naudojami dažnai.
Kalbėti apie ūminius apsinuodijimus tokiais kiekiais sunkiųjų metalų, kokie teoriškai gali būti blogai išdegtuose induose, nėra prasmės.
Didžiausia grėsmė apnuodyti organizmą sunkiaisiais metalais kyla ne juos naudojantiems vartotojams, o gaminantiems keramikams. Tačiau tai nėra dažni atvejai.
* * *
Kaip išsirinkti keraminį indą
* Svarbiausia – pabelsti į indą. Garsas turi būti skardus ir aiškus, kaip varpo. Tai reiškia, jog indas išžiestas tinkamoje temperatūroje.
* Jei girdimas nors mažiausias traškesys – neabejokite: indas įskilęs, nors plika akimi ir nematyti.
* Jei garsas duslus – nepirkite. Tai ženklas, kad indas prastai išdegtas.
* Rinkdamiesi juodosios keramikos indus atkreipkite dėmesį į spalvą: ji turi būti pilka. Jei spalva juoda – gaminys nevisiškai išdegtas.
* Pirkdami keraminius dirbinius parduotuvėje, atidžiai išstudijuokite etiketę: pasižiūrėkite ne tik kainą, bet ir gamintoją. Būtinai išsiaiškinkite, ar indas skirtas maistui laikyti.
* Geriausia, kad ta indo pusė, kuri liesis su maistu, būtų nespalvota: balta, glazūruota permatoma, bespalve glazūra.
* Indo paviršius turi būti lygus: negruoblėtas, be jokių įskilimų ar įtrūkimų.
* * *
Kaip naudoti keraminius indus?
* Prieš naudojant rankų darbo keraminį indą patartina į jį pripilti pieno, surauginti ir išpilti. Teigiama, kad po tokios procedūros indas nepraleidžia drėgmės ir neutralizuojamos visos jame užsilikusios kenksmingos medžiagos.
* Neturint pieno, keraminį indą prieš naudojimą kelioms valandoms galima panardinti į šaltą vandenį.
* Neglazūruotos keramikos nepatariama plauti įvairiais plovikliais, nes jų sudėtyje esančios cheminės medžiagos gali susigerti į indo sieneles, o vėliau patekti į maistą ir organizmą.
* Daugelis keramikos indų – atsparūs karščiui. Bet labai šaltų į įkaitintą orkaitę geriau nekišti.
* Nenaudokite nuskilusių ar kitaip pažeistų glazūruotų keramikos indų – pažeista glazūra gali išskirti organizmui pavojingas medžiagas. Be to, teigiama, kad tokie indai skleidžia blogą energiją.
* Atminkite: keramikos indai patvarūs, bet dūžtantys.
* * *
Ko reikia saugotis?
Kenksmingiausias metalas, kurį išskiria netinkamai pagamintas indas, yra švinas. Jis toksiškesnis, nes turi savybę pažeisti beveik visų organų sistemas.
Apsinuodijimo švinu požymiai:
* apetito stoka,
* metalo skonis burnoje,
* tamsios apnašos burnos gleivinėje,
* diegliai pilvo srityje,
* dėmesio sutrikimas,
* galvos skausmas,
* sąmonės netekimas,
* psichikos sutrikimas,
* galimi inkstų kanalėlių pažeidimai, o sunkiai apsinuodijus švinu – ir lytinės funkcijos sutrikimas.
Apsinuodijimai kadmiu – retesni. Jie pasireiškia:
* galvos skausmu,
* plaučių liga,
* pakinta dantų emalio spalva, kaulų trapumas,
* smarkus apsinuodijimas gali būti vėžinių ligų priežastis.
* * *
Molis ir lietuviai
* Puodininkystė – vienas seniausių amatų Lietuvoje, o keramika – viena seniausių meno rūšių.
* Įvairių formų moliniai indai dabartinėje Lietuvos teritorijoje pradėti gaminti III tūkstantmetyje prieš Kristų.
* XIV-XV amžiuje keramikos dirbiniai pradėti glazūruoti.
* Molinius indus senovės lietuviai labai tausodavo: net suskilusių jų neskubėdavo išmesti, įvairiais būdais sutvirtindavo.