„Šitą verslą reikėtų sureguliuoti, nes Lietuvoje praėjusiais
metais vienu metu buvo 29 kazino. Kaip pavyzdį pasakysiu, kad
Italijoje yra 5 kazino. Žinoma, ten B kategorijos salonų yra žymiai
daugiau. Tokios Europos šalys, kaip Olandija, Belgija, kur tas
verslas turi senas gilias tradicijas, taip pat žymiai mažiau
kazino“, - po susitikimo su Seimo pirmininku Arūnu Valinsku
žurnalistams sakė E.Tiesnesis.
Jo nuomone, Vilniuje irgi yra per daug kazino - šiuo metu 13.
Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių
demokratų frakcijos narys Mantas Adomėnas yra pateikęs Seimui
Azartinių lošimų įstatymo papildymo projektą, kuriame siūloma nuo
balandžio 1 dienos laikinai sustabdyti lošimų namų (kazino), lošimų
automatų salonų, bingo salonų, lažybų punktų, totalizatoriaus
punktų steigimą bei leidimų jiems steigti išdavimą.
„Mes pritariame, kad sureguliuoti reikia, bet šitas pateikimo
būdas yra, mūsų akimis žiūrint, netinkamas. Manoma, kad subjektai,
organizuojantys azartinius lošimus, turėtų būti įspėjami iš anksto,
kadangi kiekvienas ūkininkas planuoja savo investicijas ir
finansus“, - teigė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos
pirmininkas.
Jo duomenimis, priklausomybę nuo lošimų Lietuvoje turi 868
žmonės, kurie yra parašę prašymą, kad jie nebūtų įleidžiami į
azartinių lošimų vietas.
„Per didelis lošimų įstaigų skaičius taip pat lemia priklausomų
žaidėjų atsiradimą“, - mano E.Tiesnesis. Jis apgailestauja, kad
iki šiol nepriimtas 2006 metais darbo grupės parengtas naujos
redakcijos Azartinių lošimų įstatymas, kuriame siūloma šiek tiek
sureguliuoti priklausomų azartinių lošėjų veiklą.
Šiems metams Valstybinei lošimų priežiūros komisijai iš
valstybės biudžeto skirta 2 mln. 300 tūkst. litų. Pernai iš
azartinių lošimų ir loterijų šalies biudžetas buvo papildytas 30
mln. 340 tūkst. litų. Lošimų įstaigose dirba apie 3 tūkst. žmonių,
loterijų versle - per 50.