Vilniaus apskrities kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkui Egidijui Tučiui tiesiog gaila vairuotojų, kurie patys nežinodami prisidaro labai didelių problemų.
Atrodo, įprasta situacija: prie prekybos centro važiuodamas atbulas kliudote stulpelį, išlipate, apžiūrite stulpelį ir savo automobilį. Manydami, jog žalos niekam nepadarėte, ramiausiai nuvažiuojate.
Tuo tarpu prekybos centro apsaugos kameros viską užfiksuoja.
Po kurio laiko gaunate kvietimą į teismą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
„Kokio dar eismo įvykio?“ – bandote prisiminti. Juk nekaltas prisilietimas prie plastikinio stulpelio jau seniai išgaravęs iš atminties.
Svarbiausia, ką reikia atsiminti, – nesvarbu, koks yra padarytos žalos dydis, už šį kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą gresia bauda nuo 3 iki 4 tūkstančių litų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 5 metų. Arba administracinis areštas 15-30 parų.
„Jokiuose teisės aktuose nėra nurodytas padarytos žalos dydis, nuo kurio priklauso bauda. Todėl nesvarbu, ar padarei 1, ar 5 tūkstančių litų žalą, reikia apie įvykį pranešti, kad vėliau nebūtum apkaltintas pabėgęs“, – pataria E.Tučis.
Bet koks turtas kelyje – ženklai, atitvarai, kelkraščiai, kelio sankasos – turi savo šeimininkus ir kokią nors vertę. Tad juos apgadinus nereikėtų lyg niekur nieko nuvažiuoti.
Pernai įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) ir KET pataisoms, pasišalinimas iš įvykio vietos traktuojamas kaip rimtas pažeidimas.
Baudos už tai tapo griežtesnės. Sprendimą dėl nuobaudos priima nebe policijos pareigūnai, o apylinkių teismai.
Tiesa, teisėjui, priimančiam sprendimą, teks įrodyti, kad vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Ir kad pasišalinant buvo ketinama nuslėpti tam tikras aplinkybes: vairavo neblaivus, neturėdamas tam teisės, padaręs daug pažeidimų.
Tad jeigu vaizdo kameros ar liudininkai užfiksavo, kad kitą mašiną ar kelio ženklą kliudęs vairuotojas išlipo, apžiūrėjo, pats įvertino apgadinimus, po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo, tai gali būti traktuojamas kaip tyčinis pasišalinimas.
Beje, keleiviams, kurie iš įvykio vietos pasišalino kartu su vairuotoju, taip pat numatoma bauda nuo 300 iki 800 litų.
Jeigu nesmarkiai į kitą mašiną ar ženklą stuktelėjusio automobilio vairuotojas to net nepastebėjo, galima manyti, kad tiesiog nepajuto padaręs ką nors bloga ir nuvažiavo iš įvykio vietos neturėdamas tikslo slėptis. Tuomet tai gali būti traktuojama kaip įprastas eismo įvykis.
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – gana dažnas pažeidimas. Per savaitę vien Vilniuje gaunama 25-30 tokių pranešimų.
Ištiriama ir teismams atiduodama maždaug pusė jų.
Kodėl tik pusė? Tai dažniausiai priklauso nuo to, ar eismo įvykį matę žmonės sutinka liudyti teisme.
Nemažai žmonių informuoja policiją apie įvykį, nurodo iš įvykio vietos nuvažiavusio automobilio numerį, bet sužinoję, kad tai teks patvirtinti teisme, nebenori gaišti laiko.
Gana dažnai daugiabučių kiemuose žmonės randa po savo mašinos valytuvu užkištus, tačiau nepasirašytus lapelius, nurodančius, kas apgadino mašiną.
Tačiau anoniminiais pranešimais negali remtis nei įvykį tiriantys pareigūnai, nei sprendimą priimantis teisėjas. Jie yra niekiniai.
„Už pakartotinį tokį nusižengimą gresia net laisvės atėmimas, tad liudytojų parodymai tampa itin svarbūs, – perspėja E.Tučis. – Griežtos bausmės už pabėgimą iš įvykio vietos pirmiausia nukreiptos prieš kelių chuliganus. Tačiau tikrai negerai, kai žmonės nukenčia dėl paprasčiausio nežinojimo“.
* * *
Apkaltino nepagrįstai
Į keistą situaciją dėl gatvės inventoriaus apgadinimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos neseniai buvo pakliuvęs vilnietis Visvaldas V. Išvažiuodamas iš „Vilniaus vartų“ komplekso požeminės aikštelės Gynėjų gatvėje ir sukdamas į dešinę jis nepastebėjo važiuojamojoje gatvės dalyje iškylančių eismą ribojančių metalinių stulpelių (nuotr.). Automobilio buferiu atsirėmė į vieną stulpelį. Sustojęs išlipo iš automobilio ir įvertinęs, kad apgadinimų iš esmės nėra, nuvažiavo. Vakare grįžusio namo jo jau laukė policijos patrulių ekipažas ir, remdamasis filmuota apsaugos kamerų medžiaga, pareiškė, kad vilnietis apgadino stulpelį, pasišalino iš įvykio vietos ir už tai bus atitinkamai nubaustas.
Tačiau Visvaldas V. nesutiko su tokiu kaltinimu – mat apie važiuojamojoje dalyje esančius stulpelius neįspėjo jokie kelio ženklai. Kaip jis galėjęs numatyti, kuriuo laiku jie iškyla? Be to, vyras nebėgo iš įvykio vietos, tiesiog nuvažiavo į darbą. Policininkus įtikino vilniečio argumentai, ir jie skyrė 100 litų baudą už padarytą eismo įvykį.
Administracinio teisės pažeidimo protokole patrulis Marius Augulis surašė, kad Visvaldas V. išvažiuodamas iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės buvo neatidus, nepamatė iš žemės pakylančio užtvaro – metalinio stulpelio, į jį atsitrenkė, apgadino vairuojamą automobilį ir šį stulpelį.
Komentuodamas įvykį, Vilniaus apskrities kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas Gytis Žilinskas buvo kategoriškas: „Jeigu apie iškylančius stulpelius neįspėjo jokie kelio ženklai, tai yra savavališkas kliūties kelyje sudarymas. Tad šio kelio savininkas ir privalo atsakyti už padarytus nuostolius“.
Visų kelių (privačių – taip pat) ženklinimas turi būti suderintas su eismo priežiūros specialistais ir ženklai sustatomi taip, kaip reglamentuoja įstatymai.
„Galiu patvirtinti, kad įrengiant „Vilniaus vartų“ ir Perkūnkiemio gyvenamųjų namų kompleksus kelio ženklų derinimas su mumis buvo tik imituojamas. Tos eismą ribojančios priemonės įrengtos be leidimo“, – tvirtino G.Žilinskas.