Maža Baltijos valstybė praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį
išgyveno skaudų 10,5 proc. ekonomikos nuosmukį. Prognozuojama, kad
2009 metais Latvijos bendrasis vidaus produktas smuks 12 procentų.
Nors gavusi tarptautinę 7,5 mlrd. eurų paskolą, šalies vyriausybė
priversta 15 proc. sumažinti atlyginimus valstybės sektoriaus
darbuotojams“, - rašo „Business Week“.
Tai esminis įvykių posūkis šalyje, kuri dar neseniai buvo
laikoma sėkminga. Latvijos sostinėje dabar galima išvysti dar
neseniai fiksuoto ekonomikos pakilimo įrodymų. Tada miestas buvo
tapęs magnetu, pritraukiančiu turistus iš Vakarų, o Rygos centras
tapo mažų parduotuvėlių, kavinių ir restoranėlių labirintu. Be to,
čia pastatyta daug modernių bankų filialų, pavyzdžiui, „Swedbank“
ir SEB. Tačiau šie ryškūs gerovės akcentai yra apgaulingi, pažymi
leidinys.
2009 m. sausį senosios Rygos gatvės pavirto mūšio lauku,
kuriame jaunimas susirėmė su policija. Visuomenės nepasitenkinimas
galiausiai pasibaigė vyriausybės atsistatydinimu. Naujasis
kandidatas į Latvijos premjerus Valdis Dombrovskis pripažino, kad
šalis atsidūrė ties bankroto riba.
Smogus pasaulinei recesijai, mažoji Latvija kenčia dėl eksporto
kracho. Šias problemas dar sustiprina nacionalinės valiutos
susiejimas su euru. Tačiau dabartinės krizės pamatas jau buvo
padėtas prieš daugelį metų.
Tai - perkaitusi nekilnojamojo turto rinka su neatsargiai
išduotomis paskolomis, pernelyg didelės paskolos ir neatsakingai
dirbančios priežiūros institucijos. „Latvijos vyriausybė turi
prisiimti atsakomybę už nesugebėjimą sustabdyti burbulo išsipūtimą
tuo metu, kai tokia galimybė buvo“, - rašo“Business Week“.
Tuo tarpu „The New York Times“ situaciją Latvijoje vertina per
sausio įvykių ir „ūkininkų maišto“ prizmę. Įtakingiausio JAV
leidinio žurnalistai vasarį buvo susitikę su Latvijos žemės ūkio
ministru Martiniu Roze ir ūkininkais.
Žurnalistai priėjo prie
išvados, kad Latvijos gyventojai šalies įstojimą į Europos Sąjungą
vis dažniau vertina kaip klaidą. Šio laikraščio žurnalistai lygina
situaciją Latvijoje su Islandija, kur problemos ekonomikoje peraugo
į masinius neramumus.
Švedija duos Latvijai 10 mlrd. Švedijos kronų paskolą
Švedija skirs Latvijai 10 mlrd.
Švedijos kronų (apie 865 mln. eurų) finansinės paramos, praneša
„Bloomberg“.
Latvija kreipėsi su pagalbos prašymu į tarptautinių
organizacijų grupę, kuri nutarė skirti finansinę paramą Baltijos
valstybei. Bendra paramos suma sieks 7,5 mlrd. eurų. Finansinės
paramos būtinybę Latvijos vyriausybė suvokė po to, kai buvo
paskelbti BVP nuosmukio rodikliai (Latvijos BVP praėjusių metų
ketvirtąjį ketvirtį nusmuko 10,5 proc.), ir po to, kai perėmė savo
kontrolėn antrą didžiausią šalyje banką.
Švedijos bankai Baltijos šalyse jau davė paskolų už maždaug 75
mlrd. dolerių. Trys Švedijos bankai: „Swedbank“, SEB ir „Nordea“,
užima Latvijos bankininkystės sektoriuje 53 procentus.
7,5 mlrd. eurų tarptautinė finansinė parama Latvijai, kurią
skirs TVF, Europos Komisija, Šiaurės ir Skandinavijos šalys,
Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip
pat Čekija, Lenkija ir Estija, sudaro maždaug 34 proc. šalies BVP.
Latvija iki šių metų vasaros gaus
dar dvi tarptautinės paskolos dalis.
Latvija iš Tarptautinio valiutos fondo balandį gaus 139 mln.
eurų (97,3 mln. latų), o iš Europos Komisijos birželį - 843 mln.
eurų (590,1 mln. latų), trečiadienį per Latvijos valstybinį radiją
apie tai pranešė pasitraukiantis iš posto šalies ministras
pirmininkas Ivaras Guodmanis.
Kaip jau buvo pranešta, vasario pabaigoje Europos Komisija
Latvijai pervedė pirmąją savo skiriamos paskolos dalį - 1 mlrd.
eurų (700 mln. latų). Ši institucija Latvijai iš viso skirs 3,1
mlrd. eurų.
Iš viso Latvija iš tarptautinių donorų gaus 7,5 mlrd. eurų
paramą.
Šia finansine parama siekiama padėti Latvijai įveikti likvidumo
problemas, pagerinti jos konkurencingumą ir išvengti ekonominio
disbalanso.