Mažėjant skolininkų mokumui išieškoti skolas tampa sunkiau,
tačiau prie sėkmingo išieškojimo aktyviau prisideda kreditoriai.
„Kreditoriai jau kreipdamiesi į teismą dažniau prašo taikyti
laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko turtą, kad
galutinis sprendimas vėliau neliktų tik popieriaus lapu. Laiku
užtikrinant ieškinio reikalavimus, tikimybė atgauti priteistas
lėšas yra didžiausia“, - sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo
pirmininkė Inga Karalienė.
Šiuo metu antstoliams pateikiama vykdyti apie 3-4 kartus
daugiau teismo nutarčių, kuriose nurodoma taikyti laikinąsias
apsaugos priemones turtiniams reikalavimams užtikrinti. Per 2008 m.
sausį buvo pateikta 490 tokių nutarčių, tuo tarpu per 2009 metų
sausio mėnesį - jau 1546.
Pasak I.Karalienės, būtinybę kaip galima greičiau imtis visų
kreditorių interesų apsaugos priemonių patvirtina ir kylanti
bankrotų banga. Atvejų, kai priverstinis skolos išieškojimas
nutraukiamas dėl juridinio asmens bankroto, lyginant 2007 ir 2008
m. statistiką, padaugėjo 30 proc. - nuo 2 631 iki 3 747.
Antstolių informacinės sistemos duomenys liudija ir tai, kad
tikimybė išieškoti naujas skolas yra keletą kartų didesnė, negu
susigrąžinti seniau nesumokėtas. 2008 m. vienai naujai vykdomajai
bylai vidutiniškai teko 356 litų išieškota suma, o vienai
ankstesniais metais pateiktai bylai - 101 lito suma.
Negrąžintų skolų portfelyje šių metų pradžioje buvo įšaldyta
2,86 mlrd. litų privatiems asmenims ir valstybei negrąžintų lėšų.
Iš viso Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 456,8 tūkst.
valstybės institucijų pateiktų sprendimų dėl 945,70 mln. litų skolų
ir 220,9 tūkst. privačių asmenų pateiktų sprendimų dėl 1,91 mlrd.
litų skolų išieškojimo.
Antstoliams pateikiama dešimtys tūkstančių vykdomųjų dokumentų,
kuriais reikalaujama išieškoti ir mažesnes kaip 10 litų skolas.
Dažniausiai tai yra nesumokėtos teismo ir pašto išlaidos.
Kaip pažymi I.Karalienė, mažų skolų išieškojimas nuo privačių
antstolių veiklos pradžios iki šiol išlieka aktuali problema, nes
priverstinio sprendimų vykdymo išlaidos dažnai būna didesnės už
pačias skolas.
Apie 80-90 proc. vykdomųjų dokumentų, kuriais reikalaujamos
skolos nesiekia 200 litų, priverstiniam išieškojimui pateikia
valstybės institucijos.