Valstybės parama sieks 250 litų vienam kvadratiniam metrui, kai
daugiabučio namo naudingas plotas bus ne didesnis kaip 500
kvadratinių metrų, 200 litų - kai naudingas plotas bus nuo 501 iki
1500 kvadratinių metrų, 170 litų - aukštesniems kaip penkių aukštų
daugiabučiams namams, kai namo naudingasis plotas - per 1500
kvadratinių metrų, bei 140 litų, kai namas iki penkių aukštų, o jo
naudingas plotas didesnis nei 1500 kvadratinių metrų. Kuo didesnis
namas, tuo investicijų suma, tenkanti naudingojo ploto vienetui,
bus mažesnė.
Vyriausybė daugiabučių namų modernizavimo programos bei
valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir
investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių
pakeitimus patvirtino trečiadienį. Jų tikslas - nustatyti
didžiausią valstybės paramos dydį vienam daugiabučio namo
naudingojo ploto kvadratiniam metrui ir įgyvendinti daugiabučių
namų modernizavimo nuostatas. Valstybės parama nukreipta energijos
taupymo požiūriu efektyviausioms priemonėms.
Pakeitimais taip pat siekiama optimizuoti rangos darbų kainą
atsižvelgiant į kainų pokyčius rinkoje bei padidinti valstybės ir
būsto savininkų lėšų naudojimo efektyvumą.
Ekonomikos skatinimo plane daugiabučiams, mokykloms,
darželiams, ligoninėms ir kitiems pastatams renovuoti numatyta
skirti apie 2-3 mlrd. litų kreditinių išteklių, iš jų viešosios
paskirties pastatams atnaujinti - 800 mln. litų.
Pasak aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, Vyriausybės
priimtas nutarimas šiek tiek apriboja teikiamą paramą.
„Jo esmė sukreipta į energiją taupančias priemones, kad nebūtų
finansuojamos išlaidos, kurios nėra susijusios su energijos
taupymu. Vyriausybė yra nusiteikusi remti fasadų, stogų šiltinimą,
bet nenorėtų remti tų dalykų, kurie iš principo turėtų būti
renovuojami iš kaupiamųjų lėšų - liftams pakeisti, laiptinėms
dažyti ir taip toliau“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė
G. Kazlauskas.
Anot ministro, tais atvejais, kai finansavimo sutartys jau
pasirašytos, šis nutarimas negalioja.