„Siekiame sudaryti sąlygas šiuo metu rinkoje esantiems
importuotojams naudotis terminalu“, - trečiadienį po pasitarimo
Vyriausybėje dėl degalų kainų ir konkurencijos jų rinkoje didinimo
sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Anot jo, „Klaipėdos naftos“ pajėgumai siekia apie 9 mln. tonų,
o Lietuvos rinkoje degalų sunaudojama apie 2 mln. tonų. Tad leidus
importuotojams laikyti įvežtus degalus „Klaipėdos naftos“
rezervuaruose, benzino ir dyzelino rinkoje atsirastų daugiau. Be
to, importuotojams numatoma padidinti metinę kvotą, kuri
neįpareigotų jų kaupti privalomas naftos rezervo atsargas. Dabar ši
kvota - 200 tonų.
Finansų ministras Algirdas Šemeta anksčiau yra teigęs, kad jam
neaišku, iš kur atsiranda apie 30 centų daugiau degalų litrui
Lietuvoje nei kaimyninėse šalyse. Toks skirtumas susidaro už
„gryną“ benzino kainą be jokių mokesčių. Jis žadėjo, kad Finansų
ministerija tai išsiaiškins.
D. Matulionio teigimu, Konkurencijos taryba (KT) nurodė kitus
skaičius - jos duomenimis, skirtumas siekia 15-19 centų. KT dabar
aiškinasi, iš kur atsiranda minėtas perviršis.
Lietuvos verslininkų, prekiaujančių naftos produktais, sąjunga
(LVPNPS) taip pat siūlė išanalizuoti visas naftos produktų kainų
kilimo priežastis ir nedelsiant parengti veiksmingas prevencijos
priemones, kad būtų išvengta pragaištingų pasekmių šalies
ekonomikai.
Šiuo metu kuro kainos Lietuvoje yra didesnės už kaimyninėse
valstybėse. Anot asociacijos, Lenkijoje 1 litras dyzelino kainuoja
nuo 2,52 iki 2,63 lito (su PVM), o Lietuvoje - nuo 3,01 iki 3,13
lito (su PVM). Be to, grąžintinas PVM Lietuvoje yra 19 proc., o
Lenkijoje - 22 proc.
„Mažeikių naftos“ monopolinė kainų politika, kai kaimyninėms
šalims gamykla parduoda naftos produktus pigiau nei vietinei
rinkai, irgi turėtų būti įvertinta.
Šiuo metu Lietuvoje parduodama tik apie 7-8 proc. įvežtinių
degalų.
Vyriausybės kanclerio nuomone, jei pavyktų jų importą padidinti
bent 10 proc., - būtų gerai.
Sprendimus Vyriausybė priims per kovo mėnesį.