„Akivaizdu, kad jeigu kuri nors iš trijų Baltijos šalių šiuo
momentu priklausytų euro zonai, jos skolinimosi reitingai būtų
keliais laipteliais aukštesni“, - sakė analitikas Frenkas Gilas
(Frank Gill) žurnalistams, pridūręs, kad skolinimosi reitingus
pagerintų ir signalai iš Europos Komisijos ar Europos centrinio
banko dėl galimybės pagreitinti šalių prisijungimą prie euro zonos.
Sekmadienį, kovo 1 dieną, Europos Sąjungos vadovai pirmą kartą
svarstė greitesnio Baltijos šalių prisijungimo prie euro zonos
galimybę, tačiau bloko šalys atmetė siūlymus palengvinti perėjimą
prie Europos valiutos.
Pagal Mastrichto kriterijus, norint įstoti į euro zoną
valstybės biudžeto deficitas trejus metus iš eilės neturi viršyti 3
proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola neturi
viršyti 60 proc. BVP, o infliacija eurą įsivesti siekiančioje ES
valstybėje negali daugiau kaip 1,5 proc. punkto viršyti trijų
mažiausią infliaciją turinčių ES šalių vidurkį.