Apie galimybę greičiau įvesti eurą skurdesnėse ES šalyse,
siekiant padėti joms išbristi iš ekonominės krizės, analitikai ir
vyriausybių atstovai garsiau kalbėti ėmė pastaruoju metu. Euro
įvedimui Baltijos šalyse pritarė ir autoritetingas verslo
savaitraštis „Economist“, bet Europos centrinis bankas, Europos
Komisija ir euro zonos šalys kol kas skeptiškai vertina kokių nors
išimčių taikymą.
Interviu naujienų agentūrai ELTA europarlamentaras E.Maldeikis
pabrėžė, kad euras kartais nepagrįstai pateikiamas kaip universalus
instrumentas įveikti krizę.
„Tie, kurie populiariai aiškina, kad norint įsivesti eurą
tereikia pakeisti kupiūras, ir remiasi technine pinigų teorija, yra
tarsi studentai, kuriuos reikėtų išmesti iš auditorijos. Esant
tokiai netvarkai kaip dabar, euro įvedimas dar labiau paaštrintų
pajamų problemas“, - sakė E.Maldeikis.
Pasak europarlamentaro, įvedus eurą pasikeistų kainų
proporcijos prekių ir paslaugų sektoriuje, kainos automatiškai
pradėtų kilti prie europinio lygio, todėl mažas pajamas turintys
žmonės neišvengtų „eurošoko“.
E.Maldeikio teigimu, prieš euro įvedimą reikia padaryti labai
daug „namų darbų“ - sutvarkyti sveikatos apsaugos sektorių, pensijų
sistemą ir kainodarą, kuri esą praktiškai nekontroliuojama.
Pasak europarlamentaro Gintaro Didžioko, Lietuvos priėmimas į
euro zoną artimiausiu metu galėtų labai teigiamai paveikti verslo
paskolų rinką, nes palūkanos Lietuvoje yra bent tris kartus
didesnės nei šiuo metu euro zonoje, tačiau socialinėje srityje
problemų gali būti.
„Verslui ir valstybės ekonomikai tai galėtų būti veiksminga.
Tuo pačiu verstų bankus atsisakyti savotiškos piktnaudžiavimo
situacija politikos, stumtų juos atgal į efektyvios konkurencijos
aplinką. Tačiau yra ir kita medalio pusė - tai socialinė aplinka,
socialinės apsaugos sistema ir paslaugų bei prekių kainų lygis. Čia
galima tam tikra įtampa“, - agentūrai ELTA sakė G.Didžiokas.
Ekonomikos mokslų daktarė europarlamentarė Margarita
Starkevičiūtė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad ankstesnis Europos
Komisijos sprendimas neleisti įsivesti eurą nebuvo teisingas.
„Jei Lietuva dabar turėtų eurą, jos finansinė padėtis būtų daug
stabilesnė. Lietuvai labai svarbu, kad euras būtų patikima ir
stabili valiuta, todėl jungiantis prie euro zonos yra svarbu, kad
mes nesumenkintume euro patikimumo, tam yra įvairių būdų“, - sakė
M.Starkevičiūtė.
Su šia nuostata iš esmės sutinka ir europarlamentaras Arūnas
Degutis, pabrėžiantis, kad euras negali būti susilpnintas.
„Kodėl mes dabar taip norime euro? Todėl, kad jis yra stipri
valiuta, kuri apsaugo nuo spekuliacijų ir garantuoja pigiausius
kreditinius išteklius. O euras yra stiprus, nes jį turinčios šalys
turi atitikti kriterijus: kainų stabilumo, biudžeto deficito,
valstybės skolos, keitimo kurso ir palūkanų normų“, - sakė A.Degutis.
Europarlamentaro teigimu, jeigu kriterijai būtų palengvinti,
euras nusilptų ir nebebūtų toks geidžiamas bei patikimas garantas.
„Todėl teisingai daroma, kad kriterijų neatsisakoma, o
valstybės yra verčiamos atitikti šiuos reikalavimus, vadinamus
Mastrichto kriterijais. Jų laikymasis valstybei gali duoti
makrofinansinį stabilumą, kurio mums taip reikia. Kuo Lietuva
greičiau atitiks šiuos kriterijus, tuo mums visiems bus geriau, o
euras jau būtų tik kaip prizas už protingą ekonominę politiką“, -
svarstė A. Degutis.
Pastaruoju metu Rytų Europos šalys vis garsiau ragina
užtikrinti joms spartesnį priėmimą į euro zoną, kad būtų išvengta
katastrofiškų pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės pasekmių, o
konkrečiau - nacionalinių valiutų nuvertėjimo.
Vakarų europiečiai tokius raginimus sutiko skeptiškai. Anot
Premjero Andriaus Kubiliaus, neeiliniame ES viršūnių susitikime
kovo 1 dieną šiuo klausimu vyko nuoširdi diskusija ir sutarta, kad
ji bus tęsiama.
„Teko matyti kai kurių stambesnių Europos valstybių, euro zonos
šalių nuoširdų rūpestį šiuo klausimu. Sutarta, kad diskusijos bus
tęsiamos toliau. Vis dėlto aišku, kad pačiu artimiausiu metu - ryt
ar poryt - sprendimų dar neturėtume tikėtis“, - po viršūnių
susitikimo agentūrai ELTA sakė A. Kubilius.