Šią savaitę ekspertai Susisiekimo ministerijai pateikė Lietuvos oro uostų plėtros galimybių studiją ir penkis šalies oro uostų plėtros scenarijus. Tačiau Susisiekimo ministerija paprašė ekspertų per kitą savaitę patikslinti analizę.
Anot viceministro Arūno Štaro, šie veiklos scenarijai parengti optimistinėmis praėjusio rudens aplinkybėmis – tuomet į Lietuvą skraidė kur kas daugiau oro bendrovių lėktuvų ir padėtis nebuvo tokia įtempta, kokia yra šiuo metu.
Tačiau net jei ekspertai ir nieko nekeis, ministerija svarstys jų siūlymus – kurį scenarijų rinksis, nutars iki vasaros.
Pagal pirmąjį ir antrąjį scenarijus kaip pagrindinis būtų plėtojamas vienas iš dviejų – Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) arba Kauno oro uostas (KOU). Antrojo veikla būtų ribojama arba nutraukiama.
Kitas scenarijus – Vilniaus ir Kauno oro uostus plėtoti kaip vieną oro uostų kompleksą, keleivių ir krovinių srautus paskirstant tarp abiejų oro uostų.
Pagal trečiąjį siūlymą apie pusšimtį kilometrų nuo Vilniaus Lietuvos centro link turėtų iškilti naujas oro uostas. Pradėjus jam veikti KOU būtų uždaromas, o TVOU taptų regioninis, kaip ir Palangos oro uostas.
Pastarojo paskirtis nesikeistų pagal visus scenarijus.
Konsultantai prognozuoja, kad Vilniaus oro uostas apie 2025 metus pasieks savo galimybių ribą – tai yra per jį keliaus 4,5-5 mln. žmonių per metus, o lėktuvų keliama tarša ir triukšmas taps nebepriimtini sostinės gyventojams.
Penktajame scenarijuje nagrinėjama galimybė Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus plėtoti ir valdyti kaip atskirus, kaip yra šiuo metu.
„Visi scenarijai įdomūs. Tačiau ekspertai neatsako į klausimą, ką daryti su oro uostu, kai jis bus uždarytas. Juk į visus juos investuotas ne vienas milijonas litų. Lengva ranka tai užbraukti ir statyti naują – negalima“, – kalbėjo KOU vadovas Arijandas Šliupas.
Oro uostų plėtros galimybių studiją parengė bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ drauge su tarptautine įmone „Ramboll“. Neoficialiais duomenimis, šios studijos vertė – 600 tūkst. litų.