Importui galima būtų naudoti ir kitus terminalus,
pavyzdžiui, privatų UAB „Krovinių terminalas“, kurio pajėgumai -
iki 2 mln. tonų degalų per metus.
Per „Klaipėdos naftą“ Mažeikių įmonė eksportuoja didžiąją dalį
produkcijos, o Lietuvoje degalų parduoda apie 22 proc. Be to, per
šį terminalą „Mažeikių nafta“ degalų ir įsiveža - per 2007-2008
metus ji iš viso importavo daugiau nei 200 tūkst. tonų naftos
produktų, iš jų per „Klaipėdos naftą“ - 15 proc.
„Klaipėdos nafta“ pritaikyta greitam naftos produktų eksportui
dideliais kiekiais“, - spaudos konferencijoje pirmadienį aiškino
„Mažeikių naftos“ verslo plėtros vadovas Sigitas Zakalskis ir
abejojo, ar padidintas degalų importas galėtų numušti jų kainą apie
20 centų litrui. Esą jei tokia galimybė būtų, Mažeikių bendrovė
degalų negamintų, o daugiau įvežtų, bet pigių degalų aplinkinėse
rinkose nėra, o jų kainą Lietuvoje iš esmės padidina didesni
akcizai.
Lenkijoje ir Lietuvoje, anot jo, dėl akcizo dyzelinui susidaro
net 30,9 cento skirtumas litrui, nors be šio mokesčio Lenkijoje
dyzelinas kainuoja 1,13 lito, o Lietuvoje - 1,05 lito. Tačiau
didmenininkė, teigianti, kad 1 litrui degalų jos pelningumas sudaro
vos 0,6 cento, negalėjo paaiškinti mažmenininkų veiksmų ir
antkainių - esą ne ji juos diktuoja, o pačios „Mažeikių naftos“
degalinės rinkai turi labai mažą įtaką, nes „Orlen“ Lietuvoje turi
tik apie 30 degalinių.
S.Zakalskis neigė, kad „Mažeikių nafta“ dominuoja Lietuvos rinkoje, nes konkuruoja maždaug su 10 naftos perdirbimo įmonių,
kurios gali tiekti degalus į šalies tinklą. Konkurencijos tarybos
duomenimis, „Mažeikių nafta“ Lietuvos degalų rinkoje užima daugiau
kaip 90 proc., o likusią dalį degalų įveža apie 30 bendrovių.
Didmenininkė taip pat baiminasi, kad jai nebūtų sudarytos
nelygios konkurencijos sąlygos su kitais importuotojais dėl
privalomų naftos produktų atsargų kaupimo. Anksčiau valstybė ir
didieji importuotojai bei „Mažeikių nafta“ už rezervą atsakė
lygiomis dalimis, o nuo šių metų valstybė privalo sukaupti 30 proc.
rezervo. „Privalomų atsargų kaštai degalų pardavimo kainoje
sudaro 2-3 centus litrui, o dabar „Mažeikių nafta“ yra sukaupusi
daugiau nei 100 tūkst. tonų degalų atsargų. Tai pinigų užšaldymas“,
- konstatavo S.Zakalskis.
Jis pateikė duomenis, kad šiemet degalų vartojimas Lietuvoje
smuko. Lietuvoje per sausį dyzelino suvartojimas smuko 21 proc.,
vasarį - 24 proc. Benzino suvartojimas sausį augo 2,6 proc., o
vasarį - sumažėjo 1 proc.
Mažmeninėje prekyboje vasarį dyzelino
pardavimas krito 18,2 proc., benzino - išaugo 4,5 proc. Smukimo
tendencijos gali išlikti ir ateityje. Padėtį pagerintų tik
ekonomikos atsigavimas ir dar didesnis naftos kainų smukimas.
Finansų ministerija pareiškė, kad degalų kainų
skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje iš esmės susidarė dėl
zloto kurso kritimo ir didesnės mažmeninės prekybos maržos
Lietuvoje, o ne dėl padidinto akcizo. Tai teigiama atlikus
lyginamąją analizę dėl degalų kainų konkurencingumo Lietuvoje ir
kaimyninėse ES šalyse.
Analizė parodė, kad mūsų šalies mažmeninėje prekyboje taikomos
didesnės maržos - apie 0,10 lito už litrą degalų, palyginti su
Latvija, bei apie 0,20 lito už litrą benzino bei apie 0,30 lito už
litrą dyzelino, palyginti su Lenkija.