„Klaipėdos nafta“ paskelbė, kad terminalas yra techniškai
parengtas degalams perpilti iš tanklaivių į geležinkelio cisternas
tam naudojant kranto talpyklas. Esant poreikiui, bendrovė gali
perpilti šviesiuosius naftos produktus ir į autocisternas.
Terminale yra įrengta autocisternų pripylimo aikštelė, kurioje
vienu metu galima aptarnauti keturis benzinvežius. Tad terminalas
turi technines galimybes priimti jūra atgabentus benziną ir
dyzeliną, skirtus Lietuvos rinkai.
„Klaipėdos naftos“ atstovas sakė, kad bendrovė
verslininkams teiks tik perpylimo paslaugas už sutartinę kainą, o
prekyba degalais neužsiims. Tad importuotojai patys turės surasti
tiekėjus ir degalus atsiplukdyti bei toliau paskirstyti po šalies
mažmeninę rinką.
„Klaipėdos nafta“ iš esmės užsiima naftos produktų perkrovimu
eksportui, kurių šioms reikmėms perpilama apie 70 proc. Valstybė
nori sudaryti sąlygas, kad jos rezervuarais naudotųsi ir degalų
importuotojai.
Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio teigimu, tai kol kas
vienintelis būdas įvežti daugiau degalų, nes dabar „Klaipėdos
naftos“ metiniai pajėgumai siekia apie 9 mln. tonų, o Lietuvos
rinkoje degalų sunaudojama apie 2 mln. tonų. Tad leidus
importuotojams laikyti įvežtus degalus „Klaipėdos naftos“
rezervuaruose, benzino ir dyzelino rinkoje atsirastų daugiau. Be
to, importuotojams numatoma padidinti metinę kvotą, kuri
neįpareigotų jų kaupti privalomas naftos produktų rezervo atsargas.
Dabar ši kvota - 200 tonų.
Šiuo metu Lietuvoje parduodama tik apie 7-8 proc. įvežtinių
degalų.
Apie 90 proc. šalies degalų rinkos užimanti „Mažeikių nafta“
teigia, kad ji nebijo įvežtinių degalų, kuriuos gali importuoti
kiti, konkurencijos, tačiau labiausiai bendrovė baiminasi, kad
nebūtų sutrikdytas jos produkcijos eksportas per „Klaipėdos naftos“
terminalą. Per jį Mažeikių įmonė eksportuoja didžiąją dalį
produkcijos, o Lietuvoje degalų parduoda apie 22 proc.
Be to, „Mažeikių nafta“ neigia, kad galima atsivežti pigesnių
degalų iš aplinkinių rinkų, nes esą tokių nėra.
Finansų ministerijos analizės duomenimis, mūsų šalies
mažmeninėje prekyboje taikomos didesnės maržos - apie 0,10 lito už
litrą degalų, palyginti su Latvija, bei apie 0,20 lito už litrą
benzino ir apie 0,30 lito už litrą dyzelino, palyginti su Lenkija.
Kainų skirtumai, atmetus mokesčius, kurie įeina į degalų kainą,
dažniausiai atsiranda mažmeniniame tinkle.