Puiki savaitgalio pradžia alaus bare. Trečia valanda nakties. Jūs išlenkiate dar vieną bokalą alaus ir patraukiate į tualetą. Jame prieš akis - viliojantis pasiūlymas: nusiųskite SMS žinutę reikiamu telefonu ir pasiskolinsite kelis šimtus litų.
Kodėl gi ne? Už juos galima nusipirkti daugiau alaus, o gal net pavaišinti savo draugus. Po sunkios savaitės juk reikia atsipalaiduoti.
Tai ne alų mėgstančio studento sapnas. Tai Vilniaus barų realybė. Reklamos, siūlančios pasiskolinti pinigų nusiuntus SMS žinutę, tualetuose kabo jau senokai.
Prasidėjus ekonomikos krizei greitųjų kreditų verslas Lietuvoje įgavo neįtikėtiną pagreitį. Pasirodo, žmonių trauka prie skolintų pinigų anaiptol nesumažėjo.
2008 m. spalis ir lapkritis. Šį periodą ilgai prisimins daugelis Lietuvos verslininkų. Vieniems jis primins nuostolingos veiklos, atlyginimų mažinimo, darbuotojų atleidimo, apyvartos kritimo pradžią.
Kitiems - atsivėrusias naujas galimybes. Tarp jų - daugiau kaip dešimt greituosius kreditus teikiančių įmonių, kurių klientų skaičius pastaruoju metu nenumaldomai auga.
Dar prieš porą metų tokių bendrovių buvo vos kelios. Jų niekas negerbė, o komerciniai bankai žiūrėjo su pašaipa. Dabar tie patys bankai joms skolina pinigus ir priversti stebėti, kaip netenka klientų.
Pinigų skolintojai jau patys nesugeba suskaičiuoti, kiek konkurentų jie turi. Sako, kad kas mėnesį įsteigiama bent viena nauja bendrovė, o apyvarta padidėja maždaug po 10 proc. Šiais laikais tokios naujienos skamba neblogai.
Tačiau netrukus greitųjų kreditų teikėjams gali būti užmautas apynasris. Susirūpinusi, kad šių įstaigų veiklos niekas nekontroliuoja, Vyriausybė nurodė iki vasaros parengti naujus įstatymus.
Pasiskolinti pinigų šiuo metu tikrai gana paprasta. Iš pradžių reikia užsiregistruoti ir tapti kurios nors įmonės klientu. Tai galima padaryti internete užpildžius anketą arba išsiuntus trumpąją SMS žinutę iš savo telefono.
Nereikia jokių dokumentų. Dažniausiai užtenka asmens kodo, vardo, pavardės, adreso, banko sąskaitos numerio.
Registracija kainuoja nuo 1 cento iki 3 litų.
Tuomet bendrovė patikrina jūsų duomenis ir praneša, ar galite gauti pinigų. Tiesa, pinigų sumos nėra didelės: nuo kelių šimtų iki vieno ar dviejų tūkstančių litų.
Pinigai į sąskaitą pervedami per keletą minučių nuo SMS atsiuntimo ar paraiškos internete užpildymo.
Antrą kartą pasiskolinti galima tik grąžinus pirmąją paskolą.
Kreditas paprastai skiriamas trumpam laikui - nuo kelių dienų iki mėnesio. Jei klientas pageidauja, paskolos grąžinimą už tam tikrą mokestį galima atidėti.
Pinigus su palūkanomis reikia grąžinti pasibaigus paskolos terminui.
Kai kurios bendrovės gali paskolinti ir didesnes sumas. Pavyzdžiui, 20 tūkst. litų keliems mėnesiams. Tačiau tuomet išsiųsti SMS žinutės nepakaks. Reikės eiti į klientų aptarnavimo skyrių, paštą, prekybos centrą ar spaudos kioską.
Tai yra gražioji šio verslo pusė: pinigus gauni greitai be didelių įsipareigojimų. Pavojai slypi skolinimosi sąlygų reikalavimuose. Kadangi šio verslo niekas nereguliuoja, skolintojų taisyklės gali būti absurdiškos.
Pirmoji po ilgos tylos kritikos pažėrė Lietuvos bankų asociacija. Jos vadovas Stasys Kropas greituosius kreditus teikiančių bendrovių sąlygas klientams vadina vergiškomis.
Kai kurios įmonės skolina su, pavyzdžiui, 700 proc. metinėmis palūkanomis, o pavėlavus grąžinti tenka mokėti 100 kartų didesnius delspinigius, nei reikalauja bankai.
Bankininkams kelia nerimą, kad į tokias pinkles papuola pinigų nemokantys skaičiuoti žmonės. Jiems svarbu greitai gauti šlamančiųjų ir juos išleisti. Kaip reikės grąžinti, tokie žmonės dažniausiai nepagalvoja.
S.Kropas įsitikinęs, kad greituosius kreditus teikiančios bendrovės gali pakenkti komercinių bankų reputacijai, nes lengvai dalijamų paskolų našta anksčiau ar vėliau taps socialine problema.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovas Feliksas Petrauskas greitąsias paskolas teikiančioms kompanijoms taip pat turi daugybę pastabų.
Tai jau minėti delspinigiai. Komerciniuose bankuose jie už vieną dieną siekia apie 0,02 proc., o greitųjų kreditų bendrovėse - iki 2 proc.
Keista yra ir neproporcingai didelių baudų skyrimo politika.
Tarkim, įmonė „Procentas“ paskolos negrąžinusiems klientams taiko ne tik 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną. Po mėnesio klientas dar turi sumokėti 100 litų baudą.
Pasiskolinus pinigų iš „SMS credit“, paskolos gavėjui teks sumokėti po 7 litus už kiekvieną laišką, kuriame bendrovė primena, jog vėluojama grąžinti pinigus.
Tai palyginti nedaug, nes bendrovė „Ferratum“ už pirmą raginimą grąžinti skolą prašo sumokėti 20 litų. Vėlesnių laiškų siuntimas pabrangsta dvigubai.
Gavę tokį laišką, po 15 dienų galite būti informuoti, kad jums dar priskaičiuota 80 litų bauda. Nesvarbu, kiek skolinotės - 200 ar 800 litų.
Vartotojų teises ginančios organizacijos vadovas pataria: jeigu nenorite, kad pinigų skolintojas taptų jūsų priešu, gerai išstudijuokite paskolos teikimo sąlygas.
„Blogiausia, kad rimčiausi dalykai surašyti mažiausiomis raidėmis, todėl žmonės jų neperskaito. Specialistai nustatė, kad kai kurios bendrovės sutartis spausdina per mažu šriftu“, - „Lietuvos rytui“ sakė F.Petrauskas.
Dar viena blogybe jis vadina greitųjų kreditų bendrovių reikalavimą, kad grąžinantieji paskolą anksčiau turi sumokėti visas palūkanas.
Kai kurios bendrovės gali perduoti paskolų administravimą kitoms įmonėms, tačiau tokiu atveju nėra garantijų, kad klientas nepatirs papildomų išlaidų.
„Imantieji paskolą iš banko žino metines palūkanas, kurios bus taikomos grąžinant pinigus. Tuo tarpu greitųjų kreditų bendrovės nurodo kredito mokestį, išreikštą litais. Todėl klientas negali objektyviai palyginti, kiek jam kainuoja pasiskolinti“, - sakė VVTAT vadovas.
Pavyzdžiui, pasiskolinus 200 litų savaitei reikia grąžinti 210 litų. Atrodo nedaug, tačiau apskaičiavus tokios paskolos metines palūkanas daugeliui išsprogtų akys - jos siekia net 260 proc.
Bet kuriame komerciniame banke paskola kainuotų mažiausiai dešimt kartų pigiau. Aišku, 200 litų savaitei ten niekas neskolina.
Greitųjų kreditų įmonių vadovai ir patys pritaria, kad jų veiklą reikia pradėti reguliuoti. Verslininkai jau suskubo steigti asociaciją.
Tačiau vienybės tarp jų nėra. Skolinantys internetu šnairuoja į dalijančiuosius pinigus SMS žinutėmis. Esą taip skolinti yra neatsakinga - gali įklampinti žmones į skolas.
Verslininkai tikina, kad jų veiklą riboti pasišovę įvairių valstybės institucijų atstovai dažnai net nesupranta naujo verslo ypatumų.
Kadangi internetu arba SMS skolinamos nedidelės sumos trumpam laikui, verslininkai nenori skelbti metinių palūkanų dydžio, nes jos išgąsdintų klientus.
Jie taip pat mano, kad kartais net 2 proc. siekiantys delspinigiai ir baudos yra pagrįstos. Taip bandoma drausminti klientus.
Tradiciniai bankai savo klientams taiko 0,01 ar 0,02 proc. dydžio delspinigius, tačiau pasiskolinus keliasdešimt ar kelis šimtus tūkstančių litų susidaro nemaža suma.
Jei tokie pat delspinigiai būtų skaičiuojami laiku negrąžinant kelių šimtų litų kredito, klientai galėtų neskubėti grąžinti skolos, nes sankcijos būtų menkos.
„Jei mums primes tokias pat sąlygas kaip ir bankams, šis verslas bus pasmerktas. Klientai yra skirtingi, didesnė ir mūsų rizika“, - įsitikinęs bendrovės „SMScredit.lt“ direktorius Gediminas Velička.
Siųsdami trumpąsias SMS žinutes žmonės vidutiniškai skolinasi 500 litų, internetu - 1500 litų, o „Lietuvos pašto“ skyriuose, spaudos kioskuose ar parduotuvėse, kai reikia bendrauti su kreditus išduodančios įmonės atstovu, - apie 2500 litų.
„Vieniems vėluoja algos, kiti skolinasi, kai įsigeidžia kokios nors staiga atpigusios prekės arba kelionės, tačiau trūksta pinigų. Turime daug nuolatinių klientų“, - pasakojo bendrovės „Procentas“ direktoriaus pavaduotoja Dalia Jurkšaitytė.
Kodėl nedidelių sumų žmonės negali pasiskolinti iš draugų, kaimynų?
„Gal jie neturi turtingų draugų? Kai kam nemalonu prašyti pinigų ar eiti į banką. Tuo tarpu užpildęs anketą internete ar nusiuntęs SMS nejauti jokio nepatogumo“, - samprotavo D.Jurkšaitytė.
Pirmieji galimybe greitai pasiskolinti pradėjo naudotis jaunimas ir gaunantieji mažesnes pajamas. Tačiau pastaruoju metu paskolomis vis dažniau naudojasi aukštesnes ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
Verslininkai neslepia, jog, augant nemokių klientų skaičiui, jie pastaruoju metu gerokai sugriežtino atranką. Klientas privalo turėti darbą. Paskola nesuteikiama jaunesniems kaip 20-21 metų asmenims, pensininkams.
Vertinant klientą patikrinama, ar jis neturi uždelstų skolų kitiems.
„Anksčiau mes sutikdavome skolinti, jei uždelstos žmogaus skolos mobiliojo ryšio bendrovėms ar kitoms įmonėms neviršydavo 100 litų. Dabar turinčiuosius skolų atmetame iš karto“, - pripažino „SMScredit.lt“ vadovas G.Velička.
Verslininkas neigia, kad greitųjų kreditų bendrovės uždirba kalnus pinigų, todėl gauna pelno net ir jei kredito nesugrąžina pusė klientų.
Jis apskaičiavo, kad dabar pelno neliktų, jei pinigų negrąžintų kas penktas. Aišku, lieka viltis, kad juos anksčiau ar vėliau išreikalaus antstoliai. Šiuo metu laiku pinigų negrąžina apie 15 proc. klientų.
„Pasitaiko visko. Mums skambina motinos ir prašo daugiau neskolinti pinigų jų vaikams. Pasitaiko ir narkomanų“, - pasakojo G.Velička.
Tačiau didžiausią nerimą kelia klientai, kurie sąmoningai pasiskolina pinigų iš visų įmonių ir jų negrąžina.
Nors didieji bankai apribojo skolinimą, greitųjų kreditų bendrovės pinigų stygiaus nejaučia.
Įmonei pradėjus veiklą, pirmąjį indėlį įneša steigėjai. Vėliau paskoloms skirtas lėšas papildo pelnas. Dalį pinigų greitųjų kreditų bendrovės skolinasi ir iš komercinių bankų.
Iš Lietuvos bankų, pavyzdžiui, „DnB Nord“, pinigus skolinasi „General Financing“, valdanti kreditų sistemą „Kreditas 1 2 3“.
Tarptautinės bendrovės „Credit24“ vadovai teigia, jog dalį įmonės akcijų valdo Estijos „Swedbank“.
„Dėl paskolos suteikimo praėjusiais metais sėkmingai derėjomės ir su Lietuvos bankais. Tačiau prasidėjus krizei jų noras paskolinti pinigų išgaravo“, - pripažino „Credit24“ vadovas Marius Zaikauskas.
Viena pirmųjų veiklą Lietuvoje pradėjusi bendrovė neslepia, kad jai neblogai sekasi. Šių metų sausį, palyginti su pirmuoju 2008 m. mėnesiu, išduotų paskolų suma paaugo 120 proc.
Tuo tarpu komerciniai bankai šiemet žengė didelį žingsnį atgal.
Pavyzdžiui, „Snoras“, praėjusiais metais klientams taip pat pasiūlęs greitųjų kreditų paslaugą, šių metų sausį žmonėms paskolino 212 tūkst. litų - 38 kartus mažiau.
Bankas tokią politiką aiškina sumažėjusiu gyventojų noru skolintis bei padidėjusia rizika. Mažiau skolino visi bankai, net ir vien vartojamąsias paslaugas teikiantis „Big Bank“.
Kai šalis kenčia nuo ekonomikos krizės ir žmonių elgesys tampa sunkiai prognozuojamas, greitųjų kreditų verslą būtina pradėti kuo greičiau reguliuoti.
Taip mano vartotojų teisių gynėjas F.Petrauskas. Jis sakė, kad šioje srityje mes atsilikome nuo Latvijos ir Estijos.
Estija neseniai apribojo maksimalias vartojamojo kredito palūkanas. Jos negali tris kartus viršyti vidutinių metinių palūkanų.
„Big Bank“ plėtros vadovas Maksimas Melamedas, atvedęs šį banką į Lietuvą, pasakojo, jog Estijoje dėl nevaržomos greitųjų kreditų bendrovių veiklos kilo nemažai socialinių problemų.
„Pas mus veikia apie 40 įmonių. Šis verslas į Lietuvą dar tik ateina.
Atsirado labai daug sukčių, kurie, pasinaudoję asmens duomenimis, galėdami prieiti prie bankų sąskaitų, prisiskolino pinigų kitų žmonių vardu. Tačiau daugiausia problemų kyla dėl to, kad žmonės blaiviai negali įvertinti galimybės grąžinti pinigus“, - teigė „Big Bank“ atstovas.
Estijos spaudoje ir internete pilna publikacijų apie žmones, kurie pasiskolino pinigų nusiuntę SMS žinučių ir negali jų grąžinti.
Uždelstas Lietuvos gyventojų ir įmonių skolas registruojančios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, gyventojų skolos komerciniams bankams šių metų pradžioje siekė 269 mln. litų, o greitųjų kreditų įmonėms - 35 mln. litų.
Skolų suma greitųjų kreditų įmonėms padidėjo 580 proc.