Mažeikių rajone gyvenanti dailininkė V.Blistrubienė savo tapybos darbais Kaziuko mugėje kasmet prekiauja nuo 1997-ųjų.
- Kaip vertinate šių metų mugės organizavimą? – pasiteiravo „Lietuvos rytas“ dailininkės.
- Belstis per visą Lietuvą vien tam, kad nusipirktum vietą mugėje, nesinorėjo. Todėl šįkart susitarėme, kad už mus tai atliks vienas bičiulis. Prekybos vietą gavome be vargų.
Tačiau šiemet mugės rengėjai žadėjo funkciškai suskirstyti mugės zonas: maisto prekeiviai esą stovės viename būryje, keramikos – kitame.
Nieko panašaus. Prekiauju didelėmis drobėmis, o mugėje gavau vietą Tymo kvartale, tarp žuvų ir prijuosčių prekeivių. Abu su vyru tuo pasipiktinome.
Neapsikentę antrąją mugės dieną atsistojome prie Šv.Onos bažnyčios – ten, kur prekiaudavome ir anksčiau. Tikrai nesijautėme padarę ką nors bloga: už prekybos vietą juk sąžiningai sumokėjome. Tačiau niekas prie mūsų dėl to neprikibo.
- Ar pajutote, kad pirkėjus aplankė sunkmetis?
- Mano piešinių pirkėjus krizė tikriausiai aplenkė. Bet man nesmagu tuo girtis: iš kitų Kaziuko mugės dalyvių teko girdėti, kad jiems šių metų prekyba buvo labai prasta.
Šiemet atgal parsivežiau apie penktadalį savo dirbinių. Ankstesniais metais jų po mugės likdavo mažiau – gal dešimtadalis. Taigi darbų pardaviau mažiau. Bet finansiškai šiemet mugė man buvo sėkmingesnė.
- Gal padidinote savo kūrinių kainas?
- Nepasakyčiau. Tiesiog šiemet atvežiau daugiau didesnio formato darbų.
Bet turėjau ir nedidelių darbelių: piešiniais dekoruotų lentelių, senų rakandų.
Be to, mugėje juk galima derėtis. Man labai patinka, kai išgirdęs kainą žmogus nusišypso ir sako: „Bet čia juk ne galutinė kaina“.
Tada derybos baigiasi abiem pusėms maloniai.
Kai kurie pirkėjai labai moka derėtis. Kai kuriems leistis į derybas – lyg gėda. O treti tiesiog šaudo į lankas – siūlo kainas lyg už lipduką. Beje, šįmet mano darbų Kaziuko mugėje įsigijo ne tik lietuviai, bet ir lenkai bei baltarusiai.
- Vadinasi, nesigailite dalyvavusi Kaziuko mugėje?
- Vilniuje vykstančiose mugėse visada apsimoka dalyvauti. Čia labai šilta, įdomi liaudis, kuri noriai perka kūrinius. Panašiai jaučiuosi ir prekiaudama Panevėžyje.
O, pavyzdžiui, Kaune yra priešingai.
Ten žmonės mieliau perka kūrinius iš galerijų ir moka antkainį nei iš gatvės prekeivių.
Prekeivių vertinimai – įvairūs
Kaziuko mugės rengėjų – bendrovės „Concept Events & Media“ vadovas Tadas Rimdžius:
„Apie šventę sulaukėme įvairių prekeivių atsiliepimų. Buvo ir teigiamų, ir neigiamų nuomonių. Bet daugelis vis dėlto gyrė, kad mugė šiemet suorganizuota aiškiau, kad šalia menininkų darbų niekas nekepė šašlykų.
Prekybą mugės dalyviai irgi vertino įvairiai. Vieni džiaugėsi nemenku uždarbiu. Kiti, priešingai, skundėsi: žmonės esą vaikšto, žiūri, bet neperka. Tai priklausė nuo asortimento ir pačių prekeivių nuotaikos.
Ir Kaune, ir Vilniuje prekiavę žmonės pasakojo, kad sostinėje mugė buvo sėkmingesnė. Buvo tokių, kurie per mugės įkarštį prekystalius pervežė iš Kauno mugės į Vilnių.
Šiemet bandėme iš pagrindinių mugės vietų vaikyti gariūninės produkcijos prekeivius. Tokių tikrai buvo. Mes stengėmės juos perkelti į nuošalesnes vietas.
Bet sunkiau buvo kontroliuoti migruojančius „nelegalus“.
Žmonės net neišsipirkę vietų bandė tarp tautodailininkų įsprausti savo stogines.
Beje, tarp nelegalų šį kartą ypač daug buvo latvių.“