ES šalių finansų ministrai pirmadienį susitikime pasisakė
prieš spartesnį Rytų Europos šalių priėmimą į euro zoną ir leido
suprasti, esą naujos stambaus masto ekonomikos stimuliavimo
priemonės nėra būtinos.
Nuolatiniai likvidumo „skiepijimai“, pastaruoju metu atliekami
beveik visoms pasaulio ekonomikoms, kol kas nedavė pastebimų
rezultatų.
Kaip pareiškė Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbrueckas, prieš neapgalvotai įliedami naujas lėšas į
finansines sistemas, finansinių institucijų vadovai norėtų žinoti
jau priimtų priemonių poveikį. Todėl, pasak jo, kol kas jokios
papildomos priemonės nesvarstomos.
Daugelis Europos vyriausybių baiminasi, kad labai padidės
valstybės skola ir dar labiau išsiderins finansų rinkos. Kaip
praneša „Bloomberg“, biudžeto deficito lygis visose ES šalyse
išaugs dvigubai - iki 4,4 proc. BVP.
Todėl savaitgalį įvyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20)
viršūnių susitikimo išvakarėse ES atkakliai tvirtina, esą
reikalingos ne naujos lėšos, o nauja finansų sistema visam
pasauliui; esą būtina reformuoti pasaulio finansų architektūrą ir
sustiprinti rinkų reguliavimo mechanizmą.
Savo ruožtu JAV ragina kitas išsivysčiusias šalis skirti
papildomų lėšų ekonomikai, siekiant pažaboti vis gilėjančią
pasaulinę ekonomikos krizę.
Kai kurios šalys jau reagavo į šiuos raginimus. Pavyzdžiui,
Vokietija neseniai pritarė 50 mlrd. eurų vertės ekonomikos
palaikymo priemonių paketui.
Vengrijos ministras pirmininkas Ferencas
Gyurcsany kiek anksčiau paragino ES paspartinti naujų narių
priėmimą į euro zoną, siekiant palaikyti jas kovoje su krize.
Tačiau, anot Europos grupės, jungiančios euro zonos šalių finansų
ministrus, vadovo Jean-Claude Junckerio,
„atsižvelgdami į dabartinį situacijos nestabilumą“, ministrai šią
diskusiją pavadino neįmanoma.
Visus pareiškimus vienija vienas bendras dalykas: kiekviena iš
ES narių mėgina padėti visų pirma sau, ir tai suprantama. Kažkada
priimta Didžiojo dvidešimtuko lyderių deklaracija, kurioje buvo
skelbiama apie protekcionizmo neleistinumą ir „bendro fronto“
sukūrimą kovoje su finansų krize, taip ir liko vien deklaracija. Ir
vargu ar naujas viršūnių susitikimas pajėgs radikaliai ką nors
pakeisti susiklosčiusioje situacijoje, praneša biznews.lv.