Gandai apie galimą lito devalvavimą kelia nerimą šimtatūkstantines paskolas būstui įsigyti paėmusiems gyventojams.
Paskolas eurais turi kone trys ketvirtadaliai būstui iš bankų pasiskolinusių gyventojų, todėl žmonės baiminasi, kad nuvertėjus litui išaugtų jų skolos.
„Klientai domisi galimybe keisti paskolos valiutą, bet jų norai išgaruoja sužinojus paskolų litais palūkanas. Pasirinkus litus mėnesio įmoka padidėja beveik dvigubai“, – teigė „Danske Bank“ Produktų valdymo departamento vadovas Darius Jasinskis.
Palūkanų skirtumas didėja
Šešių mėnesių trukmės paskolų litais palūkanos VILIBOR dabar siekia apie 8 proc. Tos pačios trukmės paskolų eurais palūkanos EURIBOR nukrito iki 1,8 proc.
Prie šių skaičių bankai prideda maržą, kuri imantiems naujas paskolas siekia bent 3 proc. Taigi paskola litais kainuoja apie 11 proc., o eurais – apie 5 proc.
Pasiskolinusieji seniau, kai bankų maržos buvo mažesnės, už paskolą litais šiuo metu moka apie 9, o eurais – apie 3 proc. palūkanų.
Daugiausia būsto paskolų šių metų pradžioje išdavęs „Danske Bank“ apskaičiavo, kad šiuo metu pasiskolinusieji 300 tūkst. litų nacionaline valiuta 25 metams per mėnesį bankui turėtų mokėti apie 2950 litų. Tą pačią sumą pasiskolinus eurais, mėnesio įmoka neviršytų 1700 litų.
„Šie skaičiai viską pasako. Paskolų litais kaina šiuo metu pernelyg didelė ir daugeliui neįkandama. Norintys rinktis litus turi gauti solidų atlyginimą“, – aiškino D.Jasinskis.
Sąlygas keičia tik vienas kitas
„Lietuvos ryto“ kalbinti bankų atstovai pripažino, kad pastaruoju metu būsto paskolas iš eurų į litus keičia pavieniai asmenys.
Kur kas daugiau žmonių elgiasi priešingai. Paskolas litais gyventojai ypač aktyviai keitė į eurus dar neprasidėjus sunkmečiui. Jau tuomet paskolų palūkanos buvo pakrypusios pasiskolinusiųjų eurais naudai.
Minties keisti paskolos valiutą iš eurų į litus dažnai tenka atsisakyti ne tik dėl didelių litų palūkanų. Keičiant valiutą bankai reikalauja pasirašyti naują sutartį.
O to daryti neapsimoka, nes net ir ištikimiems klientams nustatoma nauja banko marža – bent tris kartus didesnė. Taigi metų palūkanos padidėtų maždaug nuo 3 iki 11 proc.
Tiems, kurie pasiskolino litais ir kas mėnesį bankams moka kur kas didesnę sumą nei pasirinkusieji eurus, telieka tikėtis, kad paskolos nacionaline valiuta anksčiau ar vėliau atpigs.
Labiausiai paskolų litais palūkanos buvo pakilusios 2008 metų gruodį. Pusės metų VILIBOR palūkanos prieš pat Kalėdas buvo viršijusios 11 proc., o dabar siekia 8 proc.
Skolinasi drąsūs ir protingi?
Banke „DnB Nord“ vidutinė nauja būsto paskola dabar nesiekia apie 170 tūkst. litų. Kaip ir anksčiau, dažniausiai skolinasi jaunos šeimos, kurių pajamos per mėnesį – 5-6 tūkst. litų.
Pasiskolinus tokią sumą eurais, mėnesio įmoka bankui – apie 1150 litų.
Dauguma gyventojų renkasi 250-350 tūkst. litų kainuojančius butus.
„Būstą perka stabilias pajamas gaunantys gyventojai. Jie ilgai laukė palankios progos, kol sumažės kainos ir palūkanos, prisitaupė pinigų pradinei įmokai. Sakyčiau, tai drąsūs ir protingi žmonės“, – kalbėjo „Nordea“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas.
Daugiau kaip pusė – apie 60 proc. – paskolą „Nordea“ banke šiuo metu imančių žmonių būstą perka Vilniuje. Kaune ir Klaipėdoje išduodama po 12-13 proc. paskolų.
Būstui skolina mažiau
* Paskolų būstui įsigyti suma iš viso sudaro apie 20 mlrd. litų. Iš jų nacionaline valiuta pasiskolinta apie 6 mlrd. litų. Paskolų litais dalis vis mažėja.
* Komerciniai bankai būstui įsigyti šių metų sausį paskolino apie 85 mln. litų. Pernai tuo pat metu – apie 543 mln. litų.
* Daugiausia skolino „Danske Bank“, „DnB Nord“ ir SEB.