Tai reiškia, kad tiek apyvartoje
buvusių litų kuriam laikui sugrįžo į šalies centrinio banko
saugyklas. Sausį grynųjų pinigų apyvartoje sumažėjo ypač didele
suma - 510 mln. litų. Dar praėjusį gruodį grynųjų pinigų apyvartoje
buvo 9,6 mlrd. litų.
Lietuvos banko išorės turtas vasario mėnesį sumažėjo 338,8 mln.
litų iki 14,5 mlrd. litų, o išorės įsipareigojimai sumažėjo 252,7
mln. litų ir mėnesio pabaigoje sudarė 104,2 mln. litų.
Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį sumažėjo 3,9 mln.
litų iki 3,7 mlrd. litų, o centrinės valdžios indėliai sumenko
199,1 mln. litų iki 978,4 mln. litų. Kitų pinigų finansų
institucijų (PFI) indėliai padidėjo 197,4 mln. litų ir mėnesio
pabaigoje siekė 2,7 mlrd. litų.
Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktoriaus
Arvydo Kregždės teigimu, Lietuvos bankas pagal savo modelį savaitę
į priekį prognozuoja grynųjų pinigų poreikio tendencijas. Pagal
keleto metų statistiką bei sezoninius svyravimus numatomos ir
ilgesnio laikotarpio tendencijos. Paprastai grynųjų pinigų
apyvartoje padaugėja prieš didžiąsias šventes, kai žmonės pinigus
išsigrynina iš sąskaitų.
Grynieji pinigai apyvartoje - tai Lietuvos banko išleisti ir
apyvartoje esantys litai, naudojami mokėjimams atlikti. Tai litai
už šalies centrinio Lietuvos banko ribų - gyventojų litai, grynieji
litai parduotuvių kasose ir komerciniuose bankuose.
„Litų kiekis apyvartoje priklauso nuo verslo ir gyventojų
ekonominio aktyvumo. Lietuvos bankas šio kiekio nereguliuoja, tai
reguliuoja pati rinka“, - komentuoja A. Kregždė. Toks teiginys tik
patvirtina, kad šiuo metu verslo ir gyventojų ekonominis aktyvumas
yra apmiręs.