Šiam projektui Europos Komisija yra numačiusi skirti papildomai
per 600 mln. litų. Tokiam pasiūlymui dar turi pritarti šią savaitę
posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas.
Anot ministro V.Ušacko, kai kurių valstybių atstovai
pirmadienį dar pateikė papildomų pasiūlymų dėl kitų projektų, bet
elektros jungtis, sujungsianti Švediją ir Lietuvą arba Latviją,
nesukėlė jokių abejonių.
„Baltijos šalių ir Švedijos jungtis yra įrašyta į prioritetinių
projektų sąrašą. Šis projektas nekvestionuojamas“, - telefonu iš
Briuselio naujienų agentūrai ELTA sakė V.Ušackas.
Ministro teigimu, gauti finansavimo nekliudys ir tai, kad iki
šiol dar nėra galutinai sutarta, iš kokių šaltinių finansuoti
projektus. Tai tikimasi išspręsti artimiausiu metu.
Europos Komisija 5 mlrd. eurų vertės paketą, kuriame numatytos
lėšos energetikai ir plačiajuosčiam internetui, siūlė sukurti iš
pernai ir šiemet nepanaudotų pinigų, kuriuos buvo numatyta skirti
žemės ūkiui ir konkurencingumui, taip pat iš skirtumo tarp
vadinamųjų ES biudžeto „lubų“ ir realaus biudžeto. Tačiau tokia
idėja, prie kurios rengimo daug prisidėjo Baltijos šalių deleguoti
eurokomisarai - lietuvė Dalia Grybauskaitė bei latvis Andris
Piebalgas - sulaukė nemažo ES šalių pasipriešinimo.
Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Kęstučio
Sadausko, daugiau iš ES biudžetą mokančios valstybės nori atgauti
neišnaudotas lėšas, ir siūlo minėtų 5 mlrd. eurų ieškoti mažinant
2009 ir 2010 metams numatytą finansavimą kitoms sritims.
„Šiuo metu tebevyksta diskusija, iš kur šias lėšas paimti“, -
praėjusią savaitę agentūrai ELTA sakė K.Sadauskas.
Pagal Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių
studiją, „Swedlink“ projekto vertė siekia 1,78-2,55 mlrd. litų.
Dabartinė projekto vykdytoja bendrovė LEO LT teigia, kad jos dalis
sudarytų 0,89-1,28 mlrd. litų, kuriuos pasirengusi investuoti. Ji
projektą numato užbaigti iki 2015 metų, o liniją pradėti
eksploatuoti 2016 metais.