Prekybos centrų pardavėjas, troleibusų vairuotojas, kontrolierius, policininkas, valytojas ar apsaugos darbuotojas - tokio darbo praėjusią savaitę ieškojo „Lietuvos ryto“ korespondentai.
Tikslas - kuo greičiau susirasti darbą, tinkamą tiek moteriai, tiek vyrui. Tokį, kuriam nereikalingas specialusis išsilavinimas.
Rezultatas - trokštamo darbo, kaip ir uždarbio, teks gerokai palūkėti. Anksčiau įvairiausiais būdais darbuotojus viliojusios įmonės dabar greičiau svarsto, kaip sumažinti jų skaičių. O žmonės tvirtai laikosi įsitvėrę darbo vietos. Prispaudus sunkmečiui, sumažėjo ir darbuotojų migracija iš vieno darbo į kitą.
Paguodos neteikia ir Darbo biržos skaičiai - vienam darbo ieškančiam žmogui tenka vos 0,01 siūlomos darbo vietos.
Personalo paieškos įmonių atstovai įspėja: darbo gali tekti ieškotis pusmetį, tačiau nukabinti nosies nereikėtų - geri specialistai visuomet reikalingi. Netgi krizės įkarštyje.
Pirmasis skambutis - į Vilniaus miesto savivaldybės Personalo departamentą.
***
Klausiu, gal valytoja ar šlavėja galėčiau įsidarbinti? Išgirstu atsakymą, kad tokios vietos nėra. Neprarandu vilties - pasiteirauju, gal kokį kitą darbą galėtų pasiūlyti.
Telefonu su manimi, pretendente į šlavėjas, kalbantis vyras pasiūlo dalyvauti savivaldybės skelbiamuose konkursuose, žinoma, jei turiu atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją.
Panaršau interneto svetainėje. Man pasiseka - aptinku, kad konkursas skelbiamas dviem darbo vietoms užimti. Jei laimėčiau, tapčiau vyresniąja specialiste. Nuo valytojos iki specialistės - netikėtas galimos karjeros šuolis.
Jeigu prasidėjus ekonomikos krizei tikitės gauti darbą valdžios rūmuose, ten skambinėdami tik švaistysite pinigus.
Prezidento kanceliarijos Personalo skyriaus darbuotoja man, darbo ieškančiu žmogumi prisistačiusiam „Lietuvos ryto“ žurnalistui, nieko negalėjo padėti. Laisvų vietų Prezidentūroje nėra.
„Tikriausiai žinote, kad dabar krizė, todėl naujų darbuotojų mes neieškome“, - sakė moteris.
Nepraradus vilties įsidarbinti Prezidentūroje ji patarė skaityti informacinius pranešimus „Valstybės žinių“, leidinyje, kuriame skelbiami konkursai dirbti valstybės tarnyboje.
Tą patį išgirdau ir paskambinęs į Seimą. Personalo skyriaus darbuotoja leido suprasti, kad dabar jie priima tik studentus, nemokamai atliekančius praktiką.
„Naujų konkursų neskelbiame. Visi darbuotojai saugo vietas, todėl iš darbo neišeina“, - tvirtino Seimo Personalo skyriaus darbuotoja.
Kaip įsidarbinti Seimo nario padėjėju? Darbuotoja to patarė teirautis pačių Seimo narių. Informacijos, kas ieško padėjėjų, Seimo kanceliarija neturi.
***
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus darbuotoja buvo konkretesnė. Ji mane, žurnalistę, apibėrė klausimais: „Koks jūsų išsilavinimas? Kaip sveikata? Koks regėjimas?“
Personalo specialistė išsyk padarė išvadą, kad labiausiai tikčiau būti tyrėja arba specialiste.
„Tačiau šiuo metu nelabai ką galiu jums pasiūlyti - turime daug laisvų vietų, tačiau mums neskyrė finansavimo, labai smarkiai valdžia mus nuskriaudė.
Net jeigu jus ir sutiktų kur nors priimti, turėtumėte važiuoti į Kauną arba Klaipėdą - ten rengiami kelių savaičių įvadiniai kursai“, - aiškino moteris.
Be kursų, dar turėčiau pasitikrinti sveikatą, įveikti fizinio pasirengimo testą - manęs lauktų 2 kilometrų bėgimas, atsilenkimai, taip pat šaudyklinis bėgimas.
O svarbiausia - turiu būti nepriekaištingos reputacijos. Patikinu, kad tokia ir esu.
Gal vis dėlto galėčiau dirbti patrule gatvėje? Tai išvis man nepasiekiama - turiu baigti 1,5 metų studijas policijos mokykloje.
„Jei tik mums leistų, iškart priimtume žmonių, mums trūksta darbuotojų.
Manau, jūs galėtumėte ateiti pasikalbėti su mūsų vedėja. Tačiau iš esmės dabar tai būtų tuščias laiko gaišimas“, - paskutinę viltį palaidojo vyresnioji specialistė.
***
Gaudyti zuikius troleibusuose ar autobusuose - menkas malonumas, tačiau surinkau Vilniaus įmonės „Susisiekimo paslaugos“ telefono numerį. Išsyk paaiškėjo, kad nedarbo šmėkla neaplenkė ir jų.
„Visi etatai užimti. Galite užsirašyti į sąrašą“, - man vos spėjus pasakyti, ko noriu, paaiškino moteris.
Sąrašas nėra ilgas, tačiau ieškantieji darbo dažnai teiraujasi dėl galimybės įsidarbinti telefonu.
Moteris patikino, kad vieta jų įmonėje atsirastų nebent tuo atveju, jeigu kas nors iš kontrolierių susirgtų arba dėl kitų priežasčių išeitų iš darbo. Tačiau tai šiais laikais - vargiai įmanomas dalykas.
Neatlyžtu ir bandau prašytis darbo nors puse etato. Tačiau ir vėl išgirstu neigiamą atsakymą - dirbti puse etato jie nepriima.
„Ne visą darbą dieną dirba tik seniai priimti negalią turintys žmonės, o nauji įdarbinami tik visai pamainai“, - kantriai aiškino moteris.
Atlyginimas - 800 litų. Galima užsidirbti ir daugiau, tai priklauso nuo pagautų zuikių skaičiaus: kuo daugiau baudų, tuo didesnis uždarbis. Taip atlygis, neatskaičius mokesčių, gali ūgtelėti iki 2000 litų.
Kokie reikalavimai keliami kontrolieriui? „Vidurinis išsilavinimas. Gerai mokėti lietuvių kalbą, rašyti be klaidų, juk reikia pildyti pažeidimų protokolus, mokėti kalbėti su žmonėmis ir išreikalauti iš jų baudą. Jeigu tylėsite, jokios baudos neišreikalausite“, - mokė mane „Susisiekimo paslaugų“ darbuotoja.
***
Didesni reikalavimai keliami apsaugos darbuotojams. Tačiau ir jiems nereikalinga darbo jėga.
Paskambinęs į didžiausią bendrovę Lietuvoje „G4S“ (buvusi „Falck security“), iškart išgirdau neigiamą atsakymą (šįkart darbo ieškojo žurnalistas vyras).
„Gal mane galite priimti vietoj prasčiau dirbančiųjų?“ - neatlyžtu.
„Jūs manote, kad aš rizikuosiu atleisdama patirtį turintį žmogų ir paimdama nepažįstamą?“ - mano viltis sužlugdė „G4S“ atstovė.
Darbuotojų nereikėjo ir saugos tarnybai „Vilniaus skydas“.
Maloni moteris man patarė prieš ieškant darbo savaitę lankyti apsaugos darbuotojų kursus, išlaikyti egzaminus policijoje. Už tai teks pakloti mažiausiai 300 litų.
„Kitaip darbo jūs negausite“, - įspėjo „Vilniaus skydo“ darbuotoja.
Paskambinęs į kitą saugos tarnybą - „Trikampis žiedas“ - taip pat sužinojau, jog naujų darbuotojų nereikia.
Tačiau kai pasakiau, jog jau turiu darbo patirties ir moku naudotis ginklu, telefonu atsiliepusi moteris mane iškart sujungė su savo kolega.
„Ateikite pas mus. Telefonu žmonių nepriimame. Reikia pažiūrėti, kaip jūs atrodote, įvertinti jūsų patirtį“, - aiškino vyras. Tačiau kai pasakiau, kiek norėčiau uždirbti, susidomėjimas dingo.
Pasirodo, mano paprašytas 2000 litų atlyginimas apsaugos darbuotojui skamba lyg istorija iš fantastikos knygų.
„O 1500 litų?“ - bandžiau gelbėti padėtį.
„Tiek gal ir gausite, tačiau reikės daug dirbti“, - prasitarė saugos tarnybos darbuotojas.
***
Ieškodama darbo, apsilankiau ir didžiuosiuose prekybos centruose bei maitinimo įstaigų tinkluose, kurie anksčiau visokiais į akį krintančiais būdais viliojo darbuotojus. Tačiau visur išgirdau tą patį atsakymą: „Darbo nėra“.
Anksčiau „Čili“ tinklo restoranuose ant stalo galėjai rasti anketą „Ieškai darbo? Prisidėk prie „Čili“ komandos“. Dabar anketos tenka paprašyti - ant stalų jų nė kvapo. Tačiau anketos pildymas greičiausiai tebūtų tuščias laiko švaistymas.
Lankstinuke rašoma, kad neturintieji patirties ir žinių gali nesijaudinti, mat juos išmokys, tačiau, kaip paaiškėjo, neturėdamas patirties galėtum dirbti nebent indų plovėju ar valytoju.
„Kol kas nieko negalime pasiūlyti. Net valytojos laisvos vietos nėra“, - atsakė darbo pasiteiravus „Čili“ tinkle.
Tačiau net jei man ir pavyktų gauti valytojos darbą, uždarbis vargu ar keltų džiaugsmą. Tinklas mokėtų 800 litų atlyginimą.
Tapti barmenu, neturint šio darbo patirties, nereikia nė svajoti - yra daug norinčiųjų dirbti, kurie gali pasigirti didele patirtimi.
Siūliausi dirbti ir greitojo maisto restorane „McDonald’s“. Tiesa, pastaruoju metu čia irgi nematyti reklamų, raginančių prisidėti prie jų komandos, dirbti lanksčiu grafiku.
Anksčiau jomis būdavo išklijuotas troleibusų vidus.
„Darbuotojų mums nereikia. Pamėginkite paskambinti po mėnesio“, - išgirdau atsakymą.
Klausimą, kiek uždirbčiau, jei vis dėlto man nusišypsotų laimė, tepalydi jau kelis kartus girdėtas sakinys, kad jiems šiuo metu darbuotojų nereikia.
***
Vyliausi, kad didžiuosiuose prekybos centruose bent jau salės darbuotojos ar kasininkės vietą tikrai gausiu. Deja, teko nusivilti.
Pirmiausia skambinau į prekybos tinklą „Maxima“.
„Nieko negalime pasiūlyti. Skaitykite mūsų skelbimus internete arba pabandykite pasiskambinti mėnesio pabaigoje, ne anksčiau“, - išgirdau kitame laido gale.
Vilniuje daug norinčiųjų dirbti, todėl ir nepavyksta susirasti jokio darbo. Nutariau išbandyti laimę Šiauliuose. Paskambinau į „Maxima“ prekybos centrą naujajame „Akropolyje“.
Tačiau vos išgirdęs klausimą apie darbą, tinklo darbuotojas pokalbį nutraukė: „Sunkmetis - darbo pasiūlymų nėra ir artimiausiu metu nebus“.
Neigiamas atsakymas nuskambėjo ir „Rimi“ prekybos centre - šiuo metu jokio darbo negali pasiūlyti, mažina ir esamų darbuotojų skaičių.
Dar rudenį šio tinklo parduotuvėse mačiau kartoninį reklamos stendą, raginantį prisidėti prie jų komandos. Šiandien stendų - nė kvapo.
Nieko negalėjo pasiūlyti ir prekybos centras „Senukai“.
„Tačiau padėtis nuolat keičiasi, pamėginkite paskambinti kitą savaitę“, - viltį suteikė telefonu atsiliepusi moteris.
***
Paskambinusi į bendrovę „Vilniaus troleibusai“ pirmiausia pasakiau apie savo vairavimo įgūdžius ir patirtį.
„Norint vairuoti troleibusą, reikia lankyti specialius kursus, kurie trunka pustrečio mėnesio.
Anksčiau kursai kainavo 980 litų, tačiau dabar jie neorganizuojami“, - paaiškino man.
Jeigu nepraeis noras dirbti troleibuso vairuotoja, galiu paskambinti balandžio mėnesį, mat tuomet ketinama vėl pradėti kursus. Tiesa, tikėtina, kad jie kainuos brangiau. Jeigu pavyktų gauti šį darbą, per mėnesį uždirbčiau apie 1700 litų.
***
Nesėkmingos darbo paieškos nenustebino darbdavių. Jie pripažįsta: pastaruosius kelis mėnesius darbo vietų nėra, o esami darbuotojai tapo sėslesni - darbo nebekeičia.
„Turime nemažą sąrašą norinčiųjų dirbti, be to, ir šiaip sumažinome darbuotojų skaičių. Todėl anketų ant staliukų nebelaikome“, - paaiškino bendrovės „Čili Holdings“, valdančios picerijų tinklą, generalinis direktorius Dainius Kalina.
Pasak vadovo, susiklosčiusi padėtis darbo rinkoje gerokai pakeitė pačių darbuotojų požiūrį į darbą.
„Jie kur kas labiau vertina darbo vietą, tobulina savo įgūdžius, suinteresuoti kelti kvalifikaciją“, - sakė D.Kalina.
Kad susirasti darbą gerokai sunkiau ir darbuotojai liovėsi migravę iš darbo į darbą, patvirtino ir „Rimi“ atstovė Rasa Juodkienė.
„Anksčiau darbuotojai sumanydavo išeiti susiradę darbą arčiau namų ar tiesiog norėdami kurį laiką pailsėti, o vėliau - vėl grįžti. Dabar žmonės nemeta darbo lengva ranka“, - tvirtino ji.
Dar prieš kelis mėnesius „Rimi“ vieną dieną neieškodavo darbuotojų, o kitą jau reikėdavo ir kasininkės, ir penkių salės darbuotojų.
Parduotuvėse būdavo pastatyti reklaminiai stendai „Atsivesk draugą“. Taip „Rimi“ darbuotojai buvo raginami pasiūlyti darbą savo draugams, už tai jie netgi buvo skatinami premijomis.
Šiandien nebeliko nei reklaminių stendų, nei premijų - norinčiųjų dirbti ir taip nestinga, bet pasiūlyti jiems nebėra ko.
***
Lakstyti iš darbo į darbą žmonės liovėsi spalio ir lapkričio mėnesiais. Tuomet išnyko ir kita problema - darbuotojų pravaikštos.
Pasak R.Juodkienės, tokia situacija leidžia viltis, kad pavyks išlaikyti stabilų darbuotojų branduolį, anksčiau tai buvo sunkiai įmanoma.
„Daug investuojame į darbuotojų mokymą bei kvalifikacijos kėlimą ir labai nesinori, kad parengtas darbuotojas išeitų dirbti kitur. Dabartinė padėtis rinkoje leidžia tikėtis, jog jie liks dirbti pas mus“, - kalbėjo „Rimi“ atstovė.
Kaip sakė „CV Market“ rinkodaros direktorius Povilas Kytra, tokios situacijos darbo rinkoje buvo galima tikėtis nuo vasaros, kai dar tik pradėjo mažėti darbo pasiūla.
„Šiuo metu atliekame darbo rinkos tyrimą, kurio pirminiai rezultatai rodo, kad per pastaruosius tris mėnesius 59 proc. įmonių sumažino darbuotojų skaičių, o 60 proc. - atlyginimus“, - kalbėjo P.Kytra.
Vasario mėnesį „CV Market“ darbo paieškos portale vienam darbo pasiūlymui vidutiniškai teko 35 kandidatai.
Vis dažniau žmonės sutinka su žemesnėmis pareigomis, mažesniu atlyginimu.
Labiausiai dėl savo darbo vietų nerimauja darbininkai ir techniniai darbuotojai.
„Prognozės ne ką geresnės. Labai daug kas priklauso nuo valdžios. Jei mokesčiais ir toliau bus daromas spaudimas verslui, o skatinimo planai taip ir liks tik graži idėja, netrukus darbo gali neturėti kas penktas darbingo amžiaus žmogus“, - įsitikinęs P.Kytra.
Vis daugiau bendrovių darbuotojus atleidžia, o ne priima.
***
Vidutiniškai darbo skelbimų šiemet, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 2,7 karto. Tarkim, 2009-ųjų kovo 10 dieną 4 svetainėse - naujasdarbas.lt, cvonline.lt, cvmarket.lt ir cv.lt - buvo 1590 darbo skelbimų, tą pačią dieną pernai - 4332.
Kai kuriose darbo rinkos srityse skelbimų sumažėjo 5 kartus.
„Darbą šiuo metu sunku susirasti tiek žmogui, neturinčiam jokio išsilavinimo, tiek tam, kuris darbdaviui gali pateikti kelis aukštojo mokslo diplomus. Šiuo metu svarbiausias veiksnys siekiant darbo vietos - darbo patirtis ir pasiekti rezultatai“, - kalbėjo darbo paieškos agentūros „Search Group“ direktorius Šarūnas Dyburis.
Anot jo, priimdamas naują darbuotoją darbdavys nori būti tikras, kad jis įgyvendins keliamus tikslus ir pasieks gerų rezultatų.
Šiuo metu vis mažiau vadovų išdrįsta eksperimentuoti ir priimti mažai patyrusį darbuotoją puoselėdamas viltį, kad jį „užsiaugins“.
Kai kuriais atvejais asmuo, turintis diplomą ir atsižvelgdamas į dabartinę padėtį sutinkantis dirbti mažiau kvalifikuotą darbą, gali sulaukti neigiamo atsakymo.
Greičiausiai darbdaviai bijo, kad žmogaus lūkesčiai dėl ateities gali būti per dideli.
* * *
Kaip derėtų ieškoti darbo sunkmečiu?
Šarūnas Dyburis, „Search Group“ direktorius
„Pirmiausia reikia išmėginti tradicines darbo paieškos priemones - darbo skelbimus internete ir spaudoje. Deja, kuo toliau, tuo labiau šie būdai pasirodo nebe tokie veiksmingi kaip anksčiau.
Todėl vis svarbesnis tampa sugebėjimas save „parduoti“, reikia būti aktyviam, galimam darbdaviui tinkamai pateikti ir apibūdinti savo kvalifikaciją bei motyvaciją.
Derėtų peržiūrėti dominančių įmonių interneto tinklalapius. Patartina pasiskelbti populiariuose kontaktų portaluose, tarkim, „Linkedln“.
Pretenduojant į kokią nors darbo vietą, derėtų paskambinti į įmonę, paklausti, kokia bus atrankos eiga, kada planuojami pokalbiai su kandidatais, netgi trumpai prisistatyti.
Šiuo metu darbo ieškantis žmogus turi tai daryti aktyviai, drąsiai, neprarasdamas vilties, juo labiau kad dabar darbo paieškos gali užtrukti iki pusmečio. Tačiau geri specialistai visuomet reikalingi. Kai kurios įmonės ekonomikos lėtėjimo metą naudoja kaip galimybę pakeisti esamus darbuotojus tais, kurie yra produktyvesni. Tiesa, dažniausiai tai neviešinama ir ieškoma „galvų medžioklės“ metodu - susižinant apie tinkamą darbuotoją per pažįstamus.“