Seimas pritarė prekybininkų antkainių ribojimui (papildyta 15 val. 39 min.)

Antradienį už pataisas balsavo 81 parlamentaras, o 6 Seimo nariai susilaikė.

Pataisomis prekybos įmonėms nustatytas maksimalus antkainio dydis ir uždrausta joms imti bet kokias kitas rinkliavas iš gamintojų ar tiekėjų už parduodamus maisto produktus.

Įmonėms, prekiaujančios maisto produktais, nebus galima imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybos antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 15 proc. produkto įsigijimo kainos, o mažmeninėje prekyboje - ne didesnis kaip 20 procentų.

Už šio reikalavimo nevykdymą siūloma numatyti prekybininkams 5 proc. įmonės mėnesio apyvartos dydžio baudą.

Prekybos antkainį maisto produktams siūloma reguliuoti tik toms įmonėms, kurių metų apyvarta viršytų 3 mln. litų. Smulkiems prekybininkams nebūtų draudžiama nusistatyti didesnius antkainius.

Atitinkamas pataisas Seime užregistravo „tvarkietis“ Petras Gražulis.

Šios pataisos - atsakas į Seimo antradienį priimtas Kainų įstatymo pataisas, kuriomis iki 20 proc. apriboti visų prekybininkų antkainiai.

Seimas už pataisas balsavo su sąlyga, kad po jų įsigaliojimo jos iš karto bus taisomos - švelninami reikalavimai dėl antkainių smulkiesiems prekybininkams.

Parlamentarai sprendimą dėl antkainių ribojimo bandė priimti nuo praėjusių metų rudens, bet balsuojant pritrūkdavo balsų.

Nesiregistravę balsavimui parlamentarai priekaištavo, kad antkainį norima reguliuoti ne tik didiesiems prekybos centrams, bet ir mažiausioms įmonėms, kurios kol kas nebankrutuoja tik dėl taikomų didesnių antkainių.

P.Gražulis taip pat siūlo įpareigoti prekybininkus už maisto produktus atsiskaityti su jų tiekėjais ne vėliau kaip per 30 dienų. Tai negaliotų tabako ir alkoholio gaminiams.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas sukritikavo P.Gražulio siūlymą dėl įmonės, kurios antkainis bus kontroliuojamas, apyvartos dydžio.

„3 mln. litų - labai mažai. Tada antkainio ribojimas palies daugelį smulkių įmonių - jos turi po kelias nedideles parduotuvėles ir apyvarta būna kur kas didesnė“, - sakė M.Busilas.

Ši Kainų įstatymo pataisa, pasak jo, yra nelogiška ir žalinga ne tik verslui, bet ir visai šalies ekonomikai.

„Tai palies ne tik prekybos sektorių, bet ir logistikos įmones, didmenininkus ir vartotojus. Juk skirtingoms prekių grupėms dabar taikomi skirtingi antkainiai. Parduotuves gali tekti uždaryti, o didmenininkai kelsis į kitas valstybes. Šis bandymas riboti antkainius negirdėtas dalykas Europoje ir retas atvejis visame pasaulyje. Net Baltarusijoje buvo atsisakyta šios minties", - sakė M.Busilas.

Prekybininkai įsitikinę, kai Seimas Kainų įstatymo pataisas priėmė nepagalvojęs, kokios pasekmės laukia ir neapsvarstę mechanizmų, padėsiančių pereiti prie naujos tvarkos.

„Prezidento V.Adamkaus prašysime nepritarti antkainių ribojimui. Kreipsimės į Europos Komisiją, nes pažeidžiami pagrindiniai verslo ir konkurencijos principai", - piktinosi M.Busilas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas lrytas.lt sakė, kad šią įstatymo pataisą vertina labai kritiškai. Ji priimta neatsižvelgiant ne tik į objektyvias priežastis, dėl kurių iki šiol augo maisto produktų kainos, tačiau vers prekybininkus ieškoti būdų, kaip šį įstatymą apeiti, mažins prekių pasirinkimą parduotuvių lentynose, be to, greičiausiai susilauks ir Konstitucinio Teismo dėmesio.

„Pirma, įstatymo pataisos buvo sugalvotos tuo metu, kai maisto kainos sparčiai augo, taip tikintis prispausti prekybininkus, nes manyta, kad jie dėl to kalčiausi. Tačiau pati tokia prielaida yra neteisinga. Kainos kilo visame pasaulyje, ypač augančiose rinkose.

Be to, neatsižvelgta į tai, kad kainos priklauso ne tik nuo pardavėjo, bet ir nuo pirkėjo. Buvo laikas, kai žmonės turėjo pinigų, tačiau dabar vartojimas mažėja, prekybininkai turės prie to prisitaikyti, todėl manau, kad tik laiko klausimas, kol maisto produktų kainos pradės mažėti ir taip. Šis įstatymas neturi nei prasmės, nei tikslo“, - teigė G.Kadziauskas. 

Pasak jo, Seimas neatsižvelgė ir į tai, kad kol prekė pasiekia pirkėją, prekybininkas priverstas leisti pinigus jos transportavimui, reklamai, darbuotojų atlyginimams ir pan. Dėl to kai kurios prekės gali apskritai dingti iš parduotuvių lentynų.

„Jeigu prekybininkas pasiskaičiuos, kad užsidėdamas 15 ar 20 proc. antkainį iš prekės negaus jokio pelno, jis tos prekės paprasčiausiai nepardavinės.

Be to, sumažės konkurencijos galimybė, nes suvienodinus visus antkainius, prekybininkai praras galimybę vilioti pirkėjus siūlydami mažesnę prekės kainą“, - kritikos Seimo sprendimui negailėjo G.Kadziauskas. 

LLRI eksperto manymu, prekybininkai pradės ieškoti būdų, kaip apeiti šį įstatymą, todėl gali patys tapti gamintojais. Pavyzdžiui, įsilieti į gamybos grandinę ir ant užsienyje gaminamos produkcijos paprasčiausiai klijuoti savo prekės ženklą. Tokiu būdu bus išvengta įsigijimo kainos ir antkainių ribojimo.

Paklaustas, kaip vertina Seimo nustatytą 3 mln. litų apyvartos ribą, G.Kadziauskas sakė, kad galbūt tai palengvins smukiųjų verslininkų dalią, tačiau klausimas, ar tokios nevienodos sąlygos neprieštarauja Konkurencijos įstatymui.

Be to, antradienį Seimo priimtos Kainų įstatymo pataisos gali prasilenkti ir su šalies Konstitucija.

„Kainų reguliavimas visada turi būti pagrįstas akivaizdžiomis priežastimis. Dabar valdžia įžengė į sritį, kurioje kainos niekada nebuvo reguliuojamos, kišamasi į verslo subjekto tarpusavio santykius. Manau, kad įvairios verslo struktūros tikrai norės Konstitucinio Teismo paaiškinimo šiuo klausimu“, - lrytas.lt sakė G.Kadziauskas.

Kainų įstatymo nuostatų pakeitimas - tai grįžimas į planinę reguliuojamąją ekonomiką. Mes grįžtame į tuos laikus, kai panašus reguliavimas jau buvo nustatytas ir nepasiteisino. Taip antradienį Seimo apribotus maisto produktų antkainius komentavo "Maxima LT" generalinis direktorius Gintaras Jasinskas.

"Manome, kad rinkos dėsnių įstatymais apriboti neįmanoma. Dabar ko gero būsime vienintelė šalis Europoje ar net pasaulyje, turinti tokius prekybininkų apribojimus ir suvaržymus. Vis dėlto, jei šioms kainų įstatymo pataisoms pritars Prezidentas, mes šį įstatymą gerbsime ir jo laikysimės", - sakė G.Jasinskas.