„Puikiai įsivaizduoju, kad stipriųjų (šalių) spaudimas silpnosioms
vykdyti geresnę politiką arba pasitraukti iš pinigų sąjungos stiprėja“, -
Prancūzijos politikas sakė Vokietijos verslo žurnale „Capital“
išspausdintame interviu.
Pasak jo, 16 šalių, kurių valiuta yra euras, dar nepakankamai
subrendusios bendrai finansų politikai, nes jų ekonominės kultūros lygis
pernelyg skirtingas. J.Delorsas pabrėžė, kad šios šalys turėtų būti labiau
pasiruošusios bendrauti viena su kita.
„Jeigu nebus priimta esminė idėja, kad reikia daugiau išankstinių
konsultacijų, tada aš euro ateitį vertinu pesimistiškai“, - sakė jis.
Politikas ypatingą dėmesį skyrė „federalinei“ Vokietijai ir tvirtino, kad
ši šalis turėtų būti pasiruošusi labiau bendradarbiauti.
J.Delorsas Europos Komisijai pirmininkavo 1985-1995 metais, o šį
laikotarpį daugelis laiko Europos Sąjungos (ES) didžiausios ekonominės
integracijos ir glaudžiausio Prancūzijos ir Vokietijos suartėjimo periodu.
Tačiau jis pažymėjo, kad mūsų dienomis Paryžiaus ir Berlyno santykiai yra
smarkiai pašliję.
„Tiesą sakant, (šiuose santykiuose) neveikia niekas arba beveik niekas“,
- sakė J.Delorsas. Jis nurodė, kad tokia padėtis galėjo susiklostyti, nes
prisiminimai apie pokario Europą „blėsta“ ir vertinami „abejingai“.
Politikas taip pat kritiškai atsiliepė apie bendras ES pastangas bristi
iš ekonomikos krizės.
Pasak jo, šios pastangos tokios menkos, kad kyla pavojus jo sukurtam
„politiniam palikimui“, turėdamas galvoje nuogąstavimus, kad Bendrijos šalys
gali pasirinkti sunkmečio problemas spręsti protekcionistinėmis priemonėmis,
sukeldamos pavojų bendrai rinkai.
J.Delorsas aiškino, kad Europa reaguoja „lėtai ir sunkiai tokiose srityse,
kaip naujų finansų rinkos priežiūros taisyklių (kūrimas) arba bankų
valymas“.
J.Delors'as, kuris yra laikomas bendros ES rinkos ir pinigų sąjungos
tėvu, šiuos komentarus išsakė prieš Bendrijos viršūnių susitikimą, kuriame
ES šalys mėgins susitarti dėl bendro požiūrio į finansinio reguliavimo
priemones prieš Londone balandžio pradžioje įvyksiantį Didžiojo dvidešimtuko
(G-20) viršūnių susitikimą.
Ketvirtadienį prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime taip pat bus
siekiama susitarti, kad tie nemokumo riba atsidūrusioms euro zonai
nepriklausančioms Bendrijos šalims būtų prieinamos didesnės lėšos.
Kelias pastarąsias savaites stiprėjo nuogąstavimai, kad ES vienybė braška
ne vien dėl bendros rinkos keliamų iššūkių, bet ir dėl nepakankamo jos narių
solidarumo.
Šį mėnesį vykusiame neformaliame susitikime Vengrija, kuri pasiūlė įkurti
atskirą fondą Vidurio ir Rytų Europos šalims šelpti, prakalbo apie
ekonomikos geležinę uždangą, o šią frazę pasigavo daugelio ES šalių
žiniasklaida.